Pirminis A. Škėmos romano pavadinimas buvo Keltuvas, vėliau autorius nusprendė pervadinti jį Balta drobule. Kaip suprantate šį pavadinimą, kaip jis siejasi su romano problematika, kokių papildomų reikšmių jam suteikia?
Viešbučio liftas yra ne tik Garšvos kasdienio darbo erdvė, jam suteikiamos ir perkeltinės reikšmės. Kokių simbolinių reikšmių romane įgyja keltuvas? Su kokiu filosofiniu tekstu siejasi beprasmio judėjimo aukštyn ir žemyn idėja Škėmos romane?
Romane esama tiesioginių užuominų į Garšvos sąsajas su A. Kamiu absurdo žmogumi. Kuo Garšva panašus į filosofinėje esė „Sizifo mitas“ aprašytąjį absurdo žmogų? Kas bendra Kamiu ir Škėmos kūrinių pasaulėžiūrinėms nuostatoms?
Pagrindinio romano personažo pavardė kilusi iš augalo pavadinimo. Lietuvoje auganti paprastoji garšva anksčiau būdavo naudojama pašarui, jauni lapai vartoti maistui (lapienei virti), iš sumedėjusių šio augalo kotų piemenys darydavosi dūdeles. Liaudies medicinoje buvo naudojama kaip vaistažolė. Pažymėtina, kad šis augalas gerai atželia jį nupjovus, atauga net ir iš smulkių šaknies fragmentų. Kaip manote, kodėl Škėma savo personažui parinko būtent šią pavardę? Kokių papildomų reikšmių augalo charakteristika galėtų suteikti romano idėjinei visumai?
Ką Garšvai reiškia būti poetu? Kodėl kūryba jam tokia svarbi? Kodėl jis vis stengiasi prisiminti pirmosios sovietinės okupacijos metais sukurtą, bet vėliau paties sunaikintą eilėraštį?
Skausmingoje kelionėje į save A. Škėmos romano Balta drobulė personažui paaiškėja „vienintelė apčiuopiama tiesa“. Kokia ji?
Kaip tik tuo momentu, kai Garšvos troškimai ima pildytis – jo atmintyje vėl susiklosto kadaise pamiršto eilėraščio posmai, o mylima moteris apsisprendžia palikti savo vyrą, kad apsigyventu drauge su Garšva – jis ima ir išprotėja. Kaip manote, kodėl romano autorius būtent taip pakreipia romano siužetą? Ką Škėma norėjo pasakyti apie žmogaus būtį atimdamas iš savo personažo galimybę realizuoti savo svajones?
Kaip derėtų interpretuoti finalinį romano epizodą, kuriame išprotėjęs Garšva lyginamas su šinšilu: „Garšva laiko popieriaus lakštą ir plėšo jį į siauras juostas. Jo veidas laimingas. Ramaus idioto. Jis uosto popierių. Jo veidas šinšilo“?
Emigranto dalią ir jauseną A. Škėma išreiškė poetine alegorija apie akacijos krūmą: „Esu persodintas akacijos krūmas. Mano šaknys čiulpia naujos žemės syvus, ir, nors kelios šakos nuvyto, mano viršūnė sužaliavo lipniais lapais, ir ant jos nutūpė grakštus paukštis.“ Pasiremdami romano fabula, paaiškinkite, išskleiskite šio palyginimo reikšmę.
Kokią reikšmę romane įgyja lietuvių mitologijos ir tautosakos motyvai?
Pakomentuokite A. Škėmos Baltos drobulės epigrafų ir romano idėjos sąryšį: Palaiminti idiotai, nes jie yra laimingiausieji žmonės žemėje. Didžiausioji išmintis lyg kvailumas; didžiausia gražbylystė lyg mikčiojimas. (Lao Dzė) Lapių vargonininkas mikčiojo kalbėdamas, bet giedojo jis gražiai. (Iš žmonių pasakojimų)
