Kuriems iš žemiau išvardintų lietuvių literatų egzistencialistinės Albero Kamiu pažiūros tapo filosofiniu orientyru?

Romano Svetimas herojaus gyvenimas persmelktas beprasmybės ir valdomas atsitiktinumų. Autorius tai įvardijo akistata su absurdu, o pats Merso galėtų būti laikomas absurdo žmogumi. Kurį iš mitologinių antikos herojų viename savo filosofinių esė Kamiu pavertė absurdo žmogaus simboliu?

Žmogus, kuris gyvena vadovaudamasis neteisingomis, absurdiškomis nuostatomis, pažiūromis į gyvenimą;
Žmogus, kuris atsisako tikėti teorijomis, paaiškinančiomis žmogaus egzistencijos prasmę, laiko gyvenimą ir mirtį iracionaliais, neturinčiais prasmės, todėl savo būtį priima kaip absurdą, kaip neatitikimą tarp žmogaus geismo suvokti savo gyvenimo tikslą ir pasaulio abejingumo šiam jo troškimui;
Žmogus, kuris užsiima niekais, bergždžia, prasmės neturinčia veikla.

Jis demaskavo moderniosios visuomenės veidmainystę, atsisakė vaidinti pagal nusistovėjusias elgesio taisykles, dėtis tuo, kuo nėra, imituoti jausmus, kurių neišgyvena, atlikinėti ritualus, kuriais netiki;
jis atspindi pozityviuosius vakarų visuomenės bruožus – socialinį jautrumą, krikščioniškąjį pamaldumą, dorinius idealus;
jo padarytas kriminalinis nusikaltimas atskleidžia moderniosios visuomenės amoralumą, susitaikymą su blogiu ir smurtu;

Mirties bausmės vykdymo rytą Merso sužinojo, kad jo malonės prašymas buvo patenkintas;
pokalbis su kunigu iš esmės pakeitė merso pasaulėžiūrą ir jis ėmė atgailauti dėl savo padarytų nusikaltimų, o pelnytą mirties bausmę priėmė kaip dievo siųstą atpildą – tai suteikė jam palengvėjimą;
mirties akivaizdoje išsivadavo iš jos baimės, iš vilties būti išgelbėtam, įsisąmonino pasaulio abejingumą jo kančioms, jo gyvenimo geismui, priėmė savo absurdišką likimą tokį, koks jis yra ir pasijuto laimingas.

Kad knygos herojus nubaudžiamas todėl, kad nesivelia į visuomenėje įprastus elgesio žaidimus, tokius kaip suvaidintas sielvartas ir pan.
kad knygos herojus yra beširdis ir todėl nusipelnė mirties bausmės;
kad knygos herojus yra stoiška asmenybė, kuri net ir didžiausios netekties, sielvarto situacijoje viešai ašarų nedemonstruoja.

Merso yra svetimas visuomenei, nes nepriima jos žaidimo taisyklių;
svetimas yra Merso nužudytasis arabas, nes priklauso kitai etninei, rasinei grupei;
Merso yra svetimas visuomenei, nes yra padugnė, kriminalinis nusikaltėlis;