11Klausimas
Susiekite XIX a. kultūros reiškinius su šio amžiaus laikotarpiais.
Vilniuje įkurta Archeologijos komisija, Senienų muziejus – tai institucijos, telkusios krašto intelektualinį elitą, skatinusios mokslinius LDK palikimo tyrimus |
|
Lietuvoje išsiplėtė masonų draugijos tinklas, jos nariai buvo aktyvūs visuomeninio ir kultūrinio gyvenimo dalyviai, liberalių idėjų šalininkai |
|
Pradėjo eiti pirmieji lietuviški laikraščiai (Aušra, Varpas, Tėvynės sargas), kėlę lietuvių tautinio atgimimo idėjas, turėję lemiamos reikšmės, formuojantis moderniajai lietuvių tautai bei jos literatūriniam gyvenimui |
|
Susikūrė studentiška „Filomatų draugija“, kėlusi savišvietos, moralinio ir pilietinio ugdymosi, kūrybinės saviraiškos tikslus |
|
Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus iniciatyva prasidėjo knygnešystės judėjimas – susikūrė pogrindinis lietuviškų raštų spausdinimo Prūsijoje, gabenimo į Lietuvą ir platinimo tinklas |
|
Vilniuje lenkų kalba buvo leidžiamas didelio populiarumo satyrinis savaitraštis Gatvės žinios, kritikavęs Lietuvos visuomenės feodalinius papročius: valstiečių engimą, išlaidavimą, tamsumą, prietaringumą, girtuoklystę |
|
Siekdama susilpninti lietuvių kultūrinius ir politinius ryšius su Lenkija ir nutraukti saitus su LDK bei ATR valstybingumo tradicija, Rusijos imperijos valdžia uždraudė Lietuvoje spausdinti ir platinti lietuviškus raštus lotyniškais rašmenimis, lietuvių raštijoje siekė įdiegti rusiškąjį kirilicos raidyną |
|
Varnių kunigų seminarijos rektorius, vėliau Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius siekė išugdyti visuomeniškai aktyvių, lietuvių kultūrai įsipareigojusių katalikų kunigų kartą, savo vyskupijoje ėmėsi organizuoti religines Blaivybės brolijas kovai su valstiečių girtavimu, valstiečių švietimui, religiniam ir kultūriniam ugdymui su bendraminčiais rašė didaktinę literatūrą |
|
Vilniaus universitetas tapo Abiejų Tautų Respublikos kultūrinių tradicijų tąsos centru, europinio lygio aukštojo mokslo institucija, seniausiu ir didžiausiu universitetu Rusijos imperijoje |
|
Lauryno Ivinskio leidžiami kalendoriai buvo pirmasis lietuviškas periodinis leidinys, kuriame skelbti mokslo populiarinimo darbai, publicistika, didaktinė ir grožinė literatūra |
|
Pradėjo formuotis dabartinė lietuvių bendrinė kalba vakarų aukštaičių tarmės pagrindu; kalbininkas Jonas Jablonskis išleido pirmąją norminę lietuvių kalbos gramatiką |