1Klausimas
Įdėmiai perskaitę tekstą ir atsakę į pateiktus klausimus, parašykite teksto interpretaciją.
Adomas Mickevičius
ROMANTIKA
Methinks, I see... where?
– In my mind’s eyes.
Aš, regis, matau... O kame?
Sielos savo akyse.
SHAKESPEARE
Miela mergaite!
– Ji neatsako –
Saulė jau tamsą išsklaidė!
Bet nė gyvos dar dvasios ant tako.
Ko tu čia ieškai? Ko čia klajoji?
Ką vadini čia? Kam tu čia moji?
– Ji neatsako. –
Ir lyg uola ji sustingo –
Nieko nemato aplinkui.
Įremia drumstą ir klaikų
Žvilgsnį į saulėtą tolį.
Stveria kažką ir kažką tarsi laiko –
Verkia ir juokias, keistuolė.
„Jasiau! Ar tu čia? Mano berneli!
Tu ir kape saugai žodį.
Cit! Menkas triukšmas mus gali
Pamotei piktai išduoti.
Bet... Teišgirsta! Mielo neliko –
Šaltas kapelis išdygo...
Tu jau numiręs? Visko netekęs?
Kam toji baimė? Kam abejonės?
Tavo šis veidas, tavo šios akys!
Tavo ir baltas marškonis!
Visas išbalęs lyg sniegas,
Rankos – tarytum ledinės!
Nebesušildo jų niekas.
Glauskis prie mano krūtinės!
Ak, kaip kape tau šalta! Kaip juoda!
O kiek jau laiko be saulės!
Vesk ten mane – nusibodo
Šitas pasaulis.
Žmonės prarado jau širdį –
Verkiančią pirštais jie bado;
Aš prabylu – jie negirdi,
Aš štai regiu – jie nemato.
Dieną ateitum... Gal aš sapnuoju?
Ne, ne... Štai glostau Jasiaus rankelę...
Ko tu dairaisi į kelią?
Dar juk gaidys negiedojo!
Dieve, pragydo! Jau? Argi?
Dažo saulėtekis langą.
Ir išsiskirti vėl tenka!
O varge varge!..“
Šitaip mergaitė mylimą šaukia.
Vejasi, klumpa, vaitoja.
Renkasi žmonės ir auksaplaukę
Gatvėje glaudžiai apstoja.
„Melskitės Dievui! Jasiaus tai siela! –
Šnabždasi žmonės suklusę. –
Jasius aplankė savo Karusę,
Savo vienintelę mielą!“
Aš stebuklu tuo linkęs tikėti.
Maldą skubu sukalbėti.
„Miela mergaite! – girdim barzdoto
Senio pamokslą. – Man regis –
Ir akiniai čia nieko nerodo.
Nieko nemato ir akys.
Dvasios – gryniausia pasaka, žmonės!
Prietarai, aišku, laukiniai.
Jūs patikėjot vargšės ligonės
Kliedesiu“, – aiškina miniai.
„Ji – atsakiau aš seniui, – tai jaučia.
Žmonės ja tiki. Man regis –
Jausmas pasako žymiai daugiau čia
Nei akiniai arba akys.
Tu juk negyvą tiesą tegynei.
Ji ir neleidžia patirti
Tau šio stebuklo, pažįstamo miniai.
Žvelk širdimi tik į širdį!“
[1821]
Vertė Eduardas Mieželaitis
ROMANTIKA
Methinks, I see... where?
– In my mind’s eyes.
Aš, regis, matau... O kame?
Sielos savo akyse.
SHAKESPEARE
Miela mergaite!
– Ji neatsako –
Saulė jau tamsą išsklaidė!
Bet nė gyvos dar dvasios ant tako.
Ko tu čia ieškai? Ko čia klajoji?
Ką vadini čia? Kam tu čia moji?
– Ji neatsako. –
Ir lyg uola ji sustingo –
Nieko nemato aplinkui.
Įremia drumstą ir klaikų
Žvilgsnį į saulėtą tolį.
Stveria kažką ir kažką tarsi laiko –
Verkia ir juokias, keistuolė.
„Jasiau! Ar tu čia? Mano berneli!
Tu ir kape saugai žodį.
Cit! Menkas triukšmas mus gali
Pamotei piktai išduoti.
Bet... Teišgirsta! Mielo neliko –
Šaltas kapelis išdygo...
Tu jau numiręs? Visko netekęs?
Kam toji baimė? Kam abejonės?
Tavo šis veidas, tavo šios akys!
Tavo ir baltas marškonis!
Visas išbalęs lyg sniegas,
Rankos – tarytum ledinės!
Nebesušildo jų niekas.
Glauskis prie mano krūtinės!
Ak, kaip kape tau šalta! Kaip juoda!
O kiek jau laiko be saulės!
Vesk ten mane – nusibodo
Šitas pasaulis.
Žmonės prarado jau širdį –
Verkiančią pirštais jie bado;
Aš prabylu – jie negirdi,
Aš štai regiu – jie nemato.
Dieną ateitum... Gal aš sapnuoju?
Ne, ne... Štai glostau Jasiaus rankelę...
Ko tu dairaisi į kelią?
Dar juk gaidys negiedojo!
Dieve, pragydo! Jau? Argi?
Dažo saulėtekis langą.
Ir išsiskirti vėl tenka!
O varge varge!..“
Šitaip mergaitė mylimą šaukia.
Vejasi, klumpa, vaitoja.
Renkasi žmonės ir auksaplaukę
Gatvėje glaudžiai apstoja.
„Melskitės Dievui! Jasiaus tai siela! –
Šnabždasi žmonės suklusę. –
Jasius aplankė savo Karusę,
Savo vienintelę mielą!“
Aš stebuklu tuo linkęs tikėti.
Maldą skubu sukalbėti.
„Miela mergaite! – girdim barzdoto
Senio pamokslą. – Man regis –
Ir akiniai čia nieko nerodo.
Nieko nemato ir akys.
Dvasios – gryniausia pasaka, žmonės!
Prietarai, aišku, laukiniai.
Jūs patikėjot vargšės ligonės
Kliedesiu“, – aiškina miniai.
„Ji – atsakiau aš seniui, – tai jaučia.
Žmonės ja tiki. Man regis –
Jausmas pasako žymiai daugiau čia
Nei akiniai arba akys.
Tu juk negyvą tiesą tegynei.
Ji ir neleidžia patirti
Tau šio stebuklo, pažįstamo miniai.
Žvelk širdimi tik į širdį!“
[1821]
Vertė Eduardas Mieželaitis
1
Kur ir kada buvo publikuotas šis eilėraštis? Kokį papildomą vaidmenį literatūros istorijoje įgavo šis tekstas, atsižvelgiant į jo publikavimo aplinkybes?
2
Ką reiškia baladės pavadinimu pasirinktas žodis „romantika“? Patikrinkite, kokias šio žodžio reikšmes pateikia Lietuvių kalbos žodynas, prisiminkite romantizmo – meno epochos pavadinimo – kilmę. Kokią kūrinio temą nurodo baladės pavadinimas? Kaip jis susijęs su pasirinktu epigrafu?
3
Kokius baladės žanro bruožus atpažįstate šiame tekste? Kodėl baladės forma paranki išreiškti pavadinimu nurodytą temą?
4
Kokia kalbos forma vyrauja tekste (lyrinis išsisakymas, draminis dialogas, pasakojimas trečiuoju asmeniu)? Kas tekste kalba?
5
Savais žodžiais trumpai nusakykite kalbėjimo situaciją tekste, kalbančiuosius, jų santykius. Kaip į mergaitės kalbą reaguoja kiti baladės veikėjai?
6
Atidžiai įsiskaitykite į kievieno veikėjo kalbos epizodą. Kokia kūno kalba, intonacija, žodynas jiems būdingi?
7
Aptarkite, kaip kalbėjimo stilius atskleidžia kalbančiųjų vertybines nuostatas. Kokios vertybinės nuostatos susiduria tekste?
8
Ką reiškia „gyvos“ ir „negyvos“ tiesos opozicija, kurią paskutiniosiose dviejose strofose išsako baladės „aš“? Kokią „gyvos tiesos“ sampratą atskleidžia baladės įvykis, veikėjų santykiai, emocinės reakcijos ir kalba? Kokia metafora žymi „negyvą tiesą“?
9
Kokia yra metaforinio pasakymo „Širdį turėk, žvelk į širdį“ prasmė?
10
Dar kartą prisiminkite žodžio „romantika“ reikšmes, kurias perskaitėte žodynuose. Kokias papildomas prasmes šiam žodžiui suteikia Mickevičiaus tekstas?
