„Tokia tad ir yra mūsų laisvė, kuria mes tarp kitų krikščioniškų tautų didžiuojamės, kad valdovo, kuris pagal savo valią, o ne pagal mūsų teises viešpatautų, neturime ir kad ramiu gyvenimu bei savo turtu, kaip ir savo geru vardu, laisvai naudojamės“.
(Leonas Sapiega, „Trečiojo Lietuvos statuto pratarmė LDK luomams“)
„Sena graikų patarlė sako, kad žmonės kankinasi ne tiek dėl pačių dalykų, kiek dėl savo požiūrio į juos. Sunkus žmogaus gyvenimas labai palengvėtų, jei kas nors galėtų nustatyti, kad šitai tinka visur ir visada. Juk jeigu blogį suvokiame tokį, kokį patys sukūrėme, tai susidaro įspūdis, kad galime jo nepaisyti arba paversti jį gėriu. Jeigu daiktai mums paklūsta, tai kodėl tuo nepasinaudojus ir nepritaikius jų savo naudai? Jeigu tai, ką mes vadiname blogiu ir kančia, savaime nėra nei blogis, nei kančia, o tik mūsų vaizduotė suteikia jiems tokias savybes, tai išeina, kad mes patys galime jas pakeisti, Bet, turėdami pasirinkimo laisvę, niekieno nespiriami, mes kaip didžiausi kvailiai kabinamės į tai, kas mums teikia daugiausia sielvarto, ir suteikiame ligoms, skurdui ir gėdai aitrų ir bjaurų skonį, užuot priskyrę malonias savybes; likimas mus aprūpina tik žalia medžiaga, ir mes turime suteikti jai formą. Vadinasi, tai, ką mes laikome blogiu, savaime nėra blogis, arba, kad ir kas tai būtų, nuo mūsų bent jau priklauso, kokį mes suteiksime jam atspalvį ir pavidalą; kadangi vėl grįžtame prie to paties, tai pažiūrėkime, ar gali visa tai pasitvirtinti tikrovėje.“
(M. Montenis. „Esė“, I knyga, XIV skyrius „Apie tai, kad gėrio ir blogio suvokimas daug kuo priklauso nuo mūsų požiūrio į juos“)
„Kad tarp žmonių būtų įtvirtinta tikra laisvė ir gyvenimo ramybė, prisidengiant įstatymo vardu nieko neturi būti įnešta į žmonių gyvenimą, ko nepasiūlo pati išmintis ir nenurodo teisingas proto sprendimas. Nepajudinamas ir nepažeidžiamas yra prigimties įstatymas – nė vieno neskriausti, kiekvienam atiduoti kas priklauso ir, kaip sako Ciceronas, pažaboti visus geismus: tai, kas priklauso mums, – saugoti, o nuo svetimo nukreipti mintis, akis ir rankas. Bet kurioje valstybėje turi būti saugi ir žudikui neprieinama žmogaus gyvybė, turtas [neprieinamas] grobstymui; taigi tik ten išsaugojamas nepaliestas ir sveikas piliečių susivienijimas, o malonus bei gražus laisvės vardas ilgai būna tvarus“.
(Andrius Volanas. „Apie politinę arba pilietinę laisvę, – knygelė, kurią tikrai verta perskaityti“)
