Hamleto istoriją apie 1200 m. aprašė Saksas Gramatikas (g. apie 1140–1150, m. 1216) veikale Danų istorija. Perskaitykite Sakso Gramatiko istorijos santrauką – Viduramžių epochos istoriją, ir palyginkite ją su Šekspyro pateikiama Renesanso epochos istorija. Paaiškinkite, kaip istorijos pakeitimai sustiprina V. Šekspyro tragedijos „Hamletas" dramatiškumą. Palyginkite istorijas tokiais aspektais: įvykiai, laikas, personažai, personažų veikimo motyvai ir aplinkybės, problemos.
Brolis turi skystą priedangos legendą – pasak jo, Horvendilis (Šekspyras – senasis Hamletas) brutaliai elgėsi su savo kilniąja žmona, Geruta (Šekspyras – Gertruda); bet tikroji padėtis yra tokia, kad nuožmusis Fengas (Šekspyras – Klaudijus) turi pakankamai galios atsisėsti į brolio sostą, užgrobti jo karalystę, pasiimti žmoną ir išvengti bausmės. Vienintelė galima kliūtis yra jaunas Horvendilio sūnus Amletas (Šekspyras – Hamletas), nes visi šiame ikikrikščioniškame pasaulyje supranta, kad sūnus turi atkeršyti už savo tėvo nužudymą. Amletas yra dar vaikas ir niekam nekelia pavojaus, bet kai užaugs, jo pareiga bus aiški. Galvažudys Fengas šią griežtą bendruomeninio gyvenimo taisyklę taip pat supranta, ir, jei berniukas tuoj pat nesugalvos kokios nors gudrybės, jo gyvybė nė sudilusio skatiko neverta. Kad išgyventų bent iki tol, kol galės atkeršyti, Amletas dedasi išprotėjęs ir taip įtikina savo dėdę, kad jis niekada negalės būti pavojingas. Apsitaškęs purvais ir gleivėmis, jis sėdi prie židinio, apatiškai drožinėdamas pagaliukus [...]. Nors apdairusis Fengas ne kartą spendžia spąstus, kad įžiūrėtų sveiko proto, kurį slepia jo sūnėno silpnaprotystė, kibirkštis, Amletas sumaniai išlieka neatskleistas. Jis laukia savo progos ir planuoja. Išjuoktas kaip kvailys, iškentęs panieką ir pašaipas, jis pagaliau įstengia visą Fengo palydą sudeginti gyvą, o dėdę nusmeigti kalaviju. Jis sušaukia kilmingųjų susirinkimą, paaiškina, kodėl padarė tai, ką padarė, ir entuziastingai paskelbiamas nauju karaliumi. „Daug žmonių galėjai sutikti, kurie stebėjosi, kaip jis tokį gudrų sumanymą slėpė šitaip ilgai“.
(S. Greenblath Vilas ir pasaulio valia: arba Kaip Šekspyras tapo Šekspyru, Vilnius: Mintis, 2007, p. 291–292).
Palyginkite „Hamleto“ personažų Hamleto, Gertrūdos, Klaudijaus, Ofelijos, Laerto, Polonijaus, Fortinbraso charakterio bruožus šiais kriterijais: vertybės, ambicijos, patirtos traumos ir jų poveikis, aktyvumas, požiūris į gyvenimą, kompleksai, gabumai ir talentai. Savo žodžiais apibūdinkite personažo bruožą, parašykite personažų kalbos citatų, pasižymėkite situaciją, kurioje bruožas atsiskleidžia. Apibendrinkite sukauptą informaciją: kuriems personažams būdingos dvi priešingos būdo savybes? Remdamiesi sukapta medžiaga pagrįskite teiginį, kad V. Šekspyras į sceną perkelia žmogaus vidinio pasaulio dramatiškumą.
„Hamlete“ daugelis įvykių yra papasakojami. Parašykite, kurie įvykiai yra papasakojami, aptarkite kaip pasakojamas įvykis papildo pasakojančio ir klausančiojo personažo charakteristiką? Pasvarstykite, kuo skirtųsi tiesiogiai rodoma scena (pvz., Hamleto ir Ofelijos susitikimo scena) ir tragedijoje vaizduojamas epizodas (pvz., dukters pasakojimas tėvui (I v., III scena))? Kaip šis epizodas papildo Ofelijos ir Polonijaus charakteristiką?
Aptarkite karaliaus Klaudijaus šalininkus. Palyginkite, kiek ir kaip dramaturgas individualizuoja karaliui ištikimus personažus: Gertrūdą, Polonijų, Rozenkrancą ir Gildensterną, Ozriką ir kitus? Kuo karaliui Klaudijui ištikimai tarnaujantys personažai yra panašūs? Pakomentuokite, kokius Renesanso pasaulėjautos krizės bruožus atskleidžia šie personažai?
Karalius Klaudijus yra nužudęs savo brolį – Hamleto tėvą, tačiau jo piktadarystė suvokiama daug plačiau. Remdamiesi karaliui Klaudijui ištikimų personažų charakteristikomis, apibūdinkite karaliaus nusikaltimą.
Palyginkite, kuo skiriasi tėvo netekusių sūnų – Hamleto, Fortinbraso, Laerto, Piro elgesys.
Antika yra pavyzdys Renesanso žmogui. Perskaitykite Hamleto ir Pirmojo artisto deklamuojamą monologą apie Priamo nužudymą ir Hekubės skausmą (II veiksmas). Susipažinkite su Piro gyvenimo istorija, išsiaiškinkite, kokie motyvai jį skatina nužudyti Priamą? Palyginkite, kaip Priamo mirtį aprašo Vergilijus (Vergilijus, Eneida, II giesmė, eil. 506–558).
Aptarkite monologo apie Priamo nužudymą kompoziciją, kaip V. Šekspyro tragedijos scenoje monologas teatrinėmis priemonėmis suskaidomas į tris dalis. Aptarkite monologe vartojamas menines priemones (vaizdo fokusavimą stambiu planu, detales, veiksmo vietos panoramą, spalvas, garsus). Dėl kokių asmeninių paralelių šis monologas taip jaudina Hamletą?
Aptarkite, kaip Hamleto, Klaudijaus, Laerto, Gertrūdos likimą pakeičia šie įvykiai? Pagrįskite teiginį, kad esmingus personažų santykių pokyčius atspindi dramos kompozicija:
a) Hamleto susitikimas su Dvasia
b) pelėkautų vaidinimas
c) Laertas tampa karaliaus Klaudijaus sąjungininku
d) Hamleto ir Laerto dvikova.
Šekspyras gretina kontrastingos nuotaikos epizodus. Palyginkite tragediją įrėminančius epizodus (I veiksmo 1 ir 2 scena ir V veiksmo 2 scena). Aptarkite, kokios priešybės, kontrastai būdingi „išnirusiam laikui“?
Trečiajame tragedijos veiksme dominuoja teatro tema. Aptarkite, kokie spektakliai spektaklyje vyksta trečiame veiksme, kai situaciją atvirai ar pasislėpę stebi žiūrovai. Kokios tai situacijos? Kokio tikslo jose siekiama? Kokio likimo sulaukia žiūrovai?
Ketvirtame veiksme dominuoja kovos tema, veiksmas intensyvėja. Aptarkite, kokie kovos epizodai vaizduojami ketvirtame veiksme, kokie kovos būdai pasitelkiami, kokio tikslo jais siekiama?
Penktame veiksme dominuoja mirties tema. Argumentuokite požiūrį į žmogaus gyvenimą ir mirtį, remdamiesi duobkasių ir Hamleto mintimis. Kokioms epochoms būdinga memento mori tema?
Aptarkite Ofelijos elgesį (IV v., 5 ir 7 scenos) – kuo jis yra lyriškas ir kuo – dramatiškas? Pasvarstykite, kuo skiriasi beprotybės vaizdavimas Ofelijos ir Hamleto paveiksluose?
Palyginkite, kuo skiriasi karaliaus Klaudijaus, jo šalininkų dialogai (Klaudijaus – Polonijaus, Polonijaus – Ofelijos ir kt.) ir princo Hamleto dialogai su jam artimais personažais (Hamleto – Dvasios, Hamleto – Horacijaus, Hamleto – aktorių, Hamleto – duobkasių ir kt.).
Hamletas yra laikomas pasyviu, neveikiančiu herojumi. Kuriose situacijose atskleidžiamas Hamleto gebėjimas veikti greitai ir išradingai? Kokių tikslų siekdamas Hamletas veikia nedelsdamas?
Pasvarstykite, ar karaliui Klaudijui ir jo atstovaujamai to meto visuomenei („išnirusiam laikui“) labiau pavojingas yra Hamletas – keršytojas už tėvo mirtį, ar Hamletas – mąstytojas.
Perskaitykite Hamleto monologus. Atkreipkite dėmesį į pagrindinės minties plėtojimą, palyginimus, metaforas, kompoziciją. Parašykite monologą Jums svarbia tema, pasitelkite mintį pagilinančius kultūros vaizdinius.
Tiriamasis darbas „Šekspyro personažai literatūros kūriniuose“. V. Šekspyro kūrybos motyvais yra sukurta daug literatūros, dailės, muzikos kūrinių. a) Suraskite eilėraščių, kurių autorius įkvėpė Ofelijos paveikslas ir likimas (pvz., J. Aistis „Ofelija“ (1932), A. Rembo (A. Rimbaud) „Ofelija“ ir kt.). Ofelijos paveikslas tapo poetinio įkvėpimo šaltiniu, kaip manote, kodėl?
Jonas Aistis
OFELIJA
OFELIJA beprotė, Ofelija mylinti –
Balta kaip sniegas, skaisti gi kaip ašara.
Vienuma prie upelio Elsinoro apylinkėj,
Ir gluosniai nei žodžio, nei žodžio neprataria.
Su žagarais, su žolynais nuvytusiais...
O gluosnių tai gluosnių tamsi litanija!...
Ir žvaigždelė per dangų kaip ašara ritosi,
O ji vis tikėjo ir vis dar manė ji...
Tikėjo Hamletu. Tylon įsiklausiusi,
Girdėjo, kaip gluosniai ošė kartodami: -
Ofelija, nimfa, prisimink mano nuodėmes
Savo maldose, maldose švenčiausiose!..
b) Perskaitykite Boriso Pasternako eilėraštį „Hamletas“. Aptarkite eilėraščio sąsajas su Biblija. Pasidomėkite, kuriame B. Pasternako kūrinyje yra šis eilėraštis. Pasvarstykite, kokios V. Šekspyro tragedijoje keliamos problemos atskleidžia totalitaristinio valdymo mechanizmą?
B. Pasternakas
HAMPLETAS
Kaip tylu. Aš išėjau į sceną,
Atsišliejęs staktos išlenktos.
Aš visuos aiduos išgirst norėjau,
Kas šiam amžiui šviečia ant kaktos.
Į mane juoda naktis alsuoja
Tūkstančiais binoklių. Imk ir rėk:
Jei gali, jei dar gali, o Dieve,
Tai neduok man gert iš tos taurės.
Mielas man Tavasis atkaklumas,
Ir vaidinti rolę aš imuos,
Bet aplinkui jau kitokios dramos,
Jei gali, dabar mane vaduok.
Kas atšauks? Spektaklis prasidėjo,
Jokio kelio man atgal nebus.
Vienas aš, aplinkui fariziejai.
Reta kam gyvenimas saldus.
(Vertė Sigitas Geda)
c) Šiuolaikinėje literatūroje klasikinės literatūros fragmentai (V. Šekspyro tekstas) įterpiami į naują kūrinį (pvz., Tomo Stoppardo pjesė „Rozenkrancas ir Gildensternas mirę“ ir kt.). V. Šekspyro „Hamleto“ fragmentai įterpti į sovietmečiu sukurtą A. Ambraso ir R. Midvikio absurdo pjesę „Duobė“. Aptarkite, iš kurių tragedijos „Hamletas“ situacijų paimti fragmentai, kuriuos skaito A. Ambraso ir R. Midvikio pjesės „Duobė“ veikėjai? Aptarkite, kokias totalitarinės visuomenės (sovietmečio) problemas rašytojai atskleidžia pasitelkę pasaulinės klasikos kūrinio autoritetą?
Palyginkite A. Churgino ir A. Nykos-Niliūno „Hamleto“ vertimo skirtumus.
Jei turite galimybę, pažiūrėkite E. Nekrošiaus spektaklį „Hamletas“ ir O. Koršunovo spektaklį „Hamletas“ arba susipažinkite su videoištraukomis, nuotraukomis, perskaitykite recenzijų. Aptarkite, kuo skiriasi šios dvi teatrinės interpretacijos: veiksmo vieta, scenovaizdis, aktorių pasirinkimas, vaidybos stiliaus skirtumai, spektaklio muzika.
