Apie Miškais ateina ruduo romano kūrimo aplinkybes sužinome iš išeivijos šviesuolio Algirdo Titaus Antanaičio rašytos Mariaus Katiliškio biografijos:
[...] Marius vėl turėjo grįžti į fabriką, šį kartą į geležies apdirbimo įmonę Rockwell Standard Co. pietvakarinėje Čikagos dalyje [...]. Čia, „metalo gausme ir žlegėjime, troškinančių dūmų smarvėje“ gimė personažai, vystėsi situacijos ir konfliktai jo romanui Miškais ateina ruduo, kurį parašė ankstyvą 1956 m. pavasarį, per šešias savaites, būdamas laikinai atleistas nuo darbo. Vėlai naktį padėjęs paskutinį tašką, anksti rytą buvo pašauktas ligoninėn, kur gimė duktė, vėliau ir pakrikštyta jaunosios romano herojės Agnės vardu. (Algirdas Titus Antanaitis, Metmenys Mariaus Katiliškio biografijai ir keli jo paveikslo bruožai, Išėjęs negrįžti. Marius Katiliškis gyvenime ir kūryboje, Chicago: Algimanto Mackaus Knygų Leidimo Fondas, 1986, p. 88.)
Susipažinę su rašytojo biografija, atsakykite į klausimą, ar romane vaizduojamos situacijos yra kaip nors susijusios su autoriaus gyvenimu, socialine padėtimi ir asmenybe.
22 skyriuje, kuriame vaizduojama, kaip Tilius palieka Agnę ir pasuka pas Moniką, pasakotojas iškalbingai svarsto:
Jis nebepriklausė sau – Telesforas Gelažius, didelėmis kietomis rankomis Doveikos samdinys.
Ar jis buvo kada kitoks? Ar jis kada sau priklausė? Nė vienos šviesesnės dienos nebeprisiminė tame atminimų rate, teturinčiame dviejų sprindžių skersmenį. Jis ir nebetikėjo, kad kitaip galėtų būti. Kad žmogus tėra sau, ir niekam kitam. Kad jis nesaistomas kietų, negailestingų lankų, vadinamų visokiais vardais. Vienas jų vadinamas – meile. Gal jis ir buvo tuo vardu, tasai gaižios, karčios druskos ėdimas, nenuplaunamas ir nenutrinamas. Pakeliąs iš guolio naktų glūdumoj. Ir kartais pavedąs po žudikiškos rankos kirčiu. Pastatąs ir paliekąs bejėgiškai sustingusį, kai ateina valia pajudėti ir pabėgti. Taip sapnas nusiaubia žmogų, ir pabudęs jis dreba, šalto prakaito lašais išpiltas ir tebedunksinčia iš siaubo, dar neatsikvošimo, širdim. (Miškais ateina ruduo, Vilnius: Vyturys, 1991, p. 267.)
Kaip įvardytumėte prieštaravimus, su kuriais susiduria Tilius? Kokie „lankai“ gali saistyti individą ir ar jis pajėgus visiškai išsivaduoti iš jų? Kaip jūs manote, kiek svarbi yra vidinė asmens laisvė, ištikimybė sau ir ar ta vidinė laisvė gali būti visiškai gryna, nesusijusi su kitais žmonėmis?
Miškais ateina ruduo romano centre – autentiška miško kirtėjo, grioviakasio, ūkininko berno patirtis, kuri jau K. Hamsuno (Panas), F. E. Silanpaa ir kitų skandinavų rašytojų buvo iškelta kaip pabėgimas iš miestų civilizacijos ir liguisto individualizmo. Susiraskite informacijos apie kurio nors iš šių autorių kūrybą ir pasvarstykite, kuo Tilius panašus ir kuo skiriasi nuo minėtų autorių personažų? Pabandykite argumentuoti.
Romane vaizduojamas Virsnių kaimas, nuo didžiojo pasaulio atskirtas miškais ir pelkėmis, į kurį ir kelias dar naujas, pavasario polaidžių uždaromas. Vaizduojama Gužienės parduotuvė-karčiama, pieninė ir Basiuliškės, gėrybėmis pertekęs Monikos vyro Doveikos ūkis. Tai siauras veiksmo plotas, iš kurio pasakotojas beveik neišeina. Kaip jums atrodo, ar į šį mikrokosmosą galima pažiūrėti kaip į makrokosmosą? Ar galima jame pamatyti Nepriklausomos Lietuvos skerspjūvį? Jei taip, tai kokie Nepriklausomybės laikotarpio bruožai atskleidžiami?
Rašant Miškais ateina ruduo, Marių Katiliškį domino likimas, glūdintis ne vien žmogaus charakteryje, bet ir išorinėse jėgose, kurios jį blaško ir nukreipia jo pasirinktą kelią kita linkme. Kaip jūs manote, ar egzistuoja įtampa tarp vidinės ir laisvos žmogaus valios ir išorinių, determinuojančių, būtinų ir laisvą pasirinkimą supančiojančių aplinkybių? Pasamprotaukite, kaip ši įtampa vaizduojama romane Miškais ateina ruduo.
Apibūdinkite, koks vaidmuo romane tenka gamtos aprašymams, sudarantiems daugiau nei pusę viso romano teksto? Ar toks tariamas fabulos pristabdymas padeda ar trukdo pasakojimą išgyventi giliau? Ar Katiliškio gamtos aprašymai sužadina jūsų vaizduotę ir atmintį, perkelia į pačių kur nors matytą, tiesiogiai patirtą kraštovaizdį?
Susiekite Miškais ateina ruduo su Antano Baranausko Anykščių šileliu. Kaip, kokiais atskirais etapais vaizduojamas miško naikinimas romane? Kokiais paveikslais miškas aukštinamas, branginamas? Susiekite Miškais ateina ruduo kurio nors veikėjo išgyvenimus su garsiuoju Anykščių šilelio sakiniu: „Dažnai miške lietuvis, ko verkia, nežino.“ Kaip Katiliškis pratęsia Daukanto ir Baranausko pradėtą „lietuvio išėjimo iš miško“ apmąstymo tradiciją? Ar tai herojiškas, dramatiškas, ar veikiau fatališkas išėjimas?
Gamta ir nežmogiškoji aplinka Mariui Katiliškiui dažnai yra žmogaus likimo ir būsenų paralelė. Įsivaizduokite, kad esate Mariaus Katiliškio herojus/-ė ir pamėginkite sukurti trumpą, kelių sakinių tekstą, kuris netiesiogiai, per išorinio pasaulio aprašymą atspindėtų jūsų gyvenimiškąją patirtį, gimstančius jausmus, nuotaikas ar jums svarbias vertybes.
Interpretuokite paskutinį romano sakinį:
Visu grožiu ir visa jėga pašvaistė kopė rugsėjo dangun. (Miškais ateina ruduo, Vilnius: Vyturys, 1991, p. 335.)
Į kokią erdvę yra išvedamas skaitytojas? Į kokį laiką?
1990 m. romano Miškais ateina ruduo motyvais režisierius Raimondas Vabalas ryžosi sukurti filmą (įdėti filmo nuorodą http://www.youtube.com/watch?v=SQGvP8-GizU ir kino kritiko S. Macaičio filmo pristatymo nuorodą http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1859). Kaip manote, ar kinematografijos priemonėmis galima atkurti, priartėti prie šio romano pasaulio? Ar šis kūrinys yra lengviau ar sunkiau perkeliamas į ekraną? Gal galėtumėte palyginti su kitomis jūsų matytomis lietuvių rašytojų kūrinių ekranizacijomis, pvz., Sodybų tuštėjimo metas, Valentina?
