Literatūrologė Rita Tūtlytė Savickio prozą gretina su XIX amžiaus pabaigos – XX amžiaus pradžios Vienos secesijos dailininko Gustavo Klimto paveikslus ir atpažįsta jų kūryboje tam tikrus XX amžiaus pradžios meno dėsningumus.
Gustavas Klimtas (1862–1918) – dailininkas, dekoratorius, drabužių dizaineris – laikomas secesijos pradininku. Žmogaus gamtiškumą, psichofizines patirtis Klimtas reiškė netikėta ir kiek gąsdinančia simbolika: nuogais kūnais, išplėtotais vandens motyvais. Klimtas laikomas juslinio ir psichinio gyvenimo tapytoju. Jo kūryboje dailėtyrininkai įžvelgia daug sąsajų su Zigmundo Froido (Sigmund Freud) pasąmonės teorijomis, Artūro Šopenhauerio (Artur Schopenhauer) aklos valios samprata. Klimtas savitu stiliumi vaizdavo gyvenimo srautą, atkreipė dėmesį į jo iracionalų pobūdį, reiškė pasąmonės valdomo gyvenimo sampratą. Jo sukurtoje Vienos universiteto salės dekoratyvinio pano triptiko I dalyje „Filosofja“ vyrų ir moterų kūnai plaukioja tarsi transe, nevaldydami kūno, nesirinkdami krypties. Klimtas „Filosofiją“ laikė savo pasaulėjautos išraiška. Dailėtyrininkų nuomone, triptike reiškiama mintis, kad žmogaus įgijamos žinios yra bejėgės, – daug galingesnės yra gaivalinga akla gyvybės jėga ir pasąmonė. Gyvenimo srautas neša visas ir visokias gyvybės formas, jauną ir seną. „Klimto visatos vizija šopenhaueriška – pasaulis kaip valia, kaip akla energija begaliniame beprasmiško atsinaujinimo, meilės ir mirties rate.“ (Karlas E. Šorskė)
Savickį su Klimtu sieja gyvenimo kaip aklos valios, iracionalumo idėja, erotinė vaizduotė, provokatyvus stilius. Perskaitykite jo novelę „Velnio šeinė katarinka“ ir paaiškinkite, kaip pasakotojas supranta, aiškina gyvenimo dėsnius. Pasvarstykite, kuriuose iš Jūsų skaitytų Savickio novelių ryškėja žmogų nešančios aklos gyvenimo jėgos idėja.
