32Klausimas
Kun. Vaclovui Aliuliui 2009 m. buvo įteikta nacionalinė Kalbos premija. Ta proga laureatas Filharmonijoje vykusiame renginyje kreipėsi į šventės dalyvius ir pasakė įsimenamą kalbą. Visą kalbos tekstą rasite internete (Vaclovas Aliulis. Ji vėtroj ir žiemą žaliuos./Naujasis Židinys-Aidai, nr. 12, taip pat šiuo pavadinimu žr. prieigą prie interneto 2010-01-02). Perskaitę kreipimosi į klausytojus žodžius ir kalbos pabaigą, atsakykite į klausimus.
Sveiki gyvi, gerbiamieji lituanistikos paveldo globėjai ir visi gražiosios mūsų gimtosios kalbos bičiuliai bei bičiulės! Nuoširdžiai dėkoju gerbiamajai Lituanistikos paveldo Komisijai už man paskirtą 2009 metų Kalbos premiją, įsteigtą Felicijos Bortkevičienės atminimui, ir šios šventės rengėjams, priglaudusiems dzūką Mažosios Lietuvos renginyje.
Ko vieni kitiems palinkėti? kuo pasidrąsinti?
Padorumas reikalautų baigiant prakalbą tarti: Norėčiau jums, Gerbiamieji, palinkėti to ir to. Ar tik norėčiau? Iš tiesų noriu, tada tiesiog sakau: linkiu to, linkiu dar ko... Tiesiog linkiu, Brangieji, gražiai naudoti ir išnaudoti nepaprastai turtingos mūsų gimtosios kalbos žodžių ir posakių lobius.
Kai rytoj sutiktas bendradarbis/ė, draugas ar kūma paklaus: kaip laikaisi?, nesigriebsime nudėvėtojo normãliai, nes liktų neatsakyta svarbiausia: normaliai gerai ar normaliai prastai? Mes gi skiriame ištisą virtinę tiek šviesių, tiek niūrių nuotaikos atspalvių:
šiaip taip, kaip paprastai, kaip visada, neblogiausiai, gyventi galima, ar prastai, prastokai, ne kaip, visiškai blogai, pražuvimas, kaip žirnis prie kelio – kas nori, tas skina... pusė bėdos (ne su bėda perpus – s bedoj po-palam). Galėsime ir dar smagiau tarti: neblogai, gerai, puikiai, smagiai, kasdien vis linksmiau, gyvenk ir norėk, arba su užpalėnais: bais gerai, ar su dzūkais: geriau būc negali (čia gali slypėti ir pašaipėlė sau pačiam).
Visiems ir kiekvienam linkiu nepamesti gerų vilčių. Mūsų gimtoji, brangioji, mieloji, malonioji, gražioji, dailioji, skambioji, vaizdingoji, išraiškingoji, turtingoji ir turiningoji lietuvių kalba ir šiandien ne galuojasi kaip žuvis ant kranto. Ji gyva, gyvuoja, gyvens ir gyvuos. Kol mūsų buhalterės laimi rašybos varžybas, o mūsų vyskupai ne tik šiaip sau eina, slenka, kojas velka, tripena ar bidzena, bet ir žengia, žingsniuoja, žygiuoja, spaudžia, skuodžia ar kulniuoja, – ji gyvybinga, gaivi ir gyvastinga, ji vėtroj ir žiemą žaliuos.
Dėkoju kantriai klausiusiems.
Ko vieni kitiems palinkėti? kuo pasidrąsinti?
Padorumas reikalautų baigiant prakalbą tarti: Norėčiau jums, Gerbiamieji, palinkėti to ir to. Ar tik norėčiau? Iš tiesų noriu, tada tiesiog sakau: linkiu to, linkiu dar ko... Tiesiog linkiu, Brangieji, gražiai naudoti ir išnaudoti nepaprastai turtingos mūsų gimtosios kalbos žodžių ir posakių lobius.
Kai rytoj sutiktas bendradarbis/ė, draugas ar kūma paklaus: kaip laikaisi?, nesigriebsime nudėvėtojo normãliai, nes liktų neatsakyta svarbiausia: normaliai gerai ar normaliai prastai? Mes gi skiriame ištisą virtinę tiek šviesių, tiek niūrių nuotaikos atspalvių:
šiaip taip, kaip paprastai, kaip visada, neblogiausiai, gyventi galima, ar prastai, prastokai, ne kaip, visiškai blogai, pražuvimas, kaip žirnis prie kelio – kas nori, tas skina... pusė bėdos (ne su bėda perpus – s bedoj po-palam). Galėsime ir dar smagiau tarti: neblogai, gerai, puikiai, smagiai, kasdien vis linksmiau, gyvenk ir norėk, arba su užpalėnais: bais gerai, ar su dzūkais: geriau būc negali (čia gali slypėti ir pašaipėlė sau pačiam).
Visiems ir kiekvienam linkiu nepamesti gerų vilčių. Mūsų gimtoji, brangioji, mieloji, malonioji, gražioji, dailioji, skambioji, vaizdingoji, išraiškingoji, turtingoji ir turiningoji lietuvių kalba ir šiandien ne galuojasi kaip žuvis ant kranto. Ji gyva, gyvuoja, gyvens ir gyvuos. Kol mūsų buhalterės laimi rašybos varžybas, o mūsų vyskupai ne tik šiaip sau eina, slenka, kojas velka, tripena ar bidzena, bet ir žengia, žingsniuoja, žygiuoja, spaudžia, skuodžia ar kulniuoja, – ji gyvybinga, gaivi ir gyvastinga, ji vėtroj ir žiemą žaliuos.
Dėkoju kantriai klausiusiems.
| Kokią etiketo pamoką gavote iš oratoriaus. Ką įsiminėte? |