24Klausimas
Perskaitykite Richardo Davido Prechto teksto ištrauką ir atsakykite į klausimą.
| Pagal septintajame dešimtmetyje amerikiečių kalbininko Noamo Chomsky‘o skelbtą teoriją esama didelės tikimybės, kad žmonės ateina į pasaulį su įgimta kalbos ir gramatikos nuovoka. Maži vaikai savo pirmąją kalbą išmoksta beveik savaime. Ji auga jiems panašiai kaip rankos ir kojos. Svarbi prielaida čia yra tai, kad maži vaikai geba kalbą, kurią girdi, pamėgdžioti. Žmonės, kaip ir laukinės šimpanzės, moka išleisti apie tris dešimtis įvairių garsų, bet žmonės iš jų formuoja sudėtingus sakinius. Šimpanzėms, kaip atrodo, kiekvienas garsas turi tam tikrą reikšmę. O žmogaus evoliucijos procese garsai, tokie kaip, tarkim, „ba“ ar „do“, pamažu tapo bereikšmiais. Jie virto skiemenimis. Kitaip sakant: žmonės bereikšmius garsus jungia į reikšmingus žodžius. Kodėl šitas procesas prasidėjo žmonių – ne žmogbeždžionių – populiacijose, sunku pasakyti. Viena iš priežasčių galėjo būti ta, kad žmogaus evoliucijos procese pamažu nusileido gerklos, ir tai gerokai išplėtė garsinės kalbos galimybes. Bet ir čia iki šiol nėra įtikinamų įrodymų. Tačiau yra žinoma smegenų sritis, kurioje slypi gramatikos galimybės. Gebėjimą garsų identifikacijos būdu formuoti reikšmes teikia Broca sritis, kuri yra šiek tiek aukščiau mūsų kairės ausies. Maždaug iki trejų metų amžiaus vaikai savo kalbą suformuoja beveik vien tik čia. Jei Chomsky‘o teorija apie įgimtą gramatikos nuovoką išmokstant pirmąją kalbą yra teisinga, tai ši nuovoka glūdi Broca srityje, nes vėlesnės kalbos išmokstamos, matyt, padedant kaimyninėms smegenų sritims [...]. Taigi, pasak mokslininkų, pats ryškiausias ir ypatingo dėmesio vertas požymis, skiriantis žmones nuo beždžionių, yra kalba – artikuliuota žmonių kalba. To, kad ir beždžionės naudoja kompleksišką garsų ir komunikacijos sistemą, niekas rimtai neneigia. Beždžionės irgi turi Wernicke‘s centrą smilkinio skiltyje žodžiams suprasti, taip pat ir artikuliacijos bei gramatikos Broca centrą kaktos smegenų didžiųjų pusrutulių žievėje. Bet kodėl jos vis dėlto negali kaip žmonės bendrauti diferencijuota garsine kalba? Atsakymas yra stulbinamai paprastas. Žmonių kalbos paslaptis glūdi, kaip jau esame minėję, gerklose [...]. Žmonių gerklos yra keliais centimetrais žemiau nei beždžionių, įskaičiuojant ir žmogines. Su tam tikra tikimybe galima manyti, kad ankstyvojo homo sapiens pokyčiai gerklų srityje padėjo tobulėti smegenų sinbolinės komunikacijos centrams ir priešingai – šių smegenų tobulėjimas veikė gerklų pokyčius. Tai procesas, kurio nepatyrė kitos beždžionių rūšys. Richard David Precht. Kas aš esu? Filosofinė kelionė į save. Vilnius: Alma littera, 2010, p. 105, 203. |
|
| Kurių organų vystymasis lėmė žmogaus kalbos atsiradimą? | |