2Klausimas
Literatūrinio rašinio žingsniai.
Temos analizė ir autorių pasirinkimas (paruošiamieji darbai).
1. Pasibrauk raktinius žodžius, nurodančius analizuojamos temos objektą.
2. Išsiraiškink žodyne pabrauktų žodžių reikšmes, pasirink tinkamas temai atskleisti.
3. Pasirink, kurie autoriai ir kūriniai geriausiai tiks temai atskleisti.
4. Prisimink autorių pasaulėžiūrą, jų visuomeninę veiklą, kokiai epochai jie priklauso, kokie epochos istoriniai įvykiai ir kultūriniai reiškiniai darė įtaką jų kūriniams. Atsirink tai, kas svarbu temai atskleisti.
5. Prisimink kūrinių žanrus, pasakojimo būdą, svarbiausius motyvus, įvaizdžius, kurie svarbūs temai atskleisti.
6. Susidaryk schemą saulutę: užrašyk viską, kas galėtų tikti temai – autoriai, kūriniai, jų temos, problemos, situacijos, veikėjai, žanro ir stiliaus nulemtos ypatybės.
Rašinio planavimas.
1. Pasirink du autorius, kuriuos analizuosi rašinyje.
2. Susirašyk aspektus, kuriais galėtum juos lyginti. Lyginimas apima panašumus ir skirtumus.
3. Suformuluok pagrindinę rašinio mintį ir ją užsirašyk.
4. Išskaidyk pagrindinę mintį į atskirus teiginius. Tai ir bus dėstymo dalys.
5. Apmąstyk dėstymo dalių eiliškumą, kad jos nuosekliai atskleistų pagrindinę mintį.
6. Užrašyk kiekvienos plano dalies tezę (teiginį).
7. Šalia pasižymėk, kuo teiginius pagrįsi: veikėjų paveikslų, jų elgesio, pasakotojo pozicijos ir kūrinio meninės raiškos analize.
Įžangos ir pabaigos apmąstymas.
1. Įžangoje nurodyk autorius, kurių kūrinius analizuosi, pasirenkamus temos aspektus ir paaiškink savo pasirinkimą. Jei būtina, paaiškink sąvokas, ryšius su kontekstu.
2. Iš pabaigos turi paaiškėti, kokias kultūrines ir literatūrines tendencijas, nuostatas, vertybes atskleidė dviejų autorių lyginimas.
Rašinio rašymas.
1. Pasirink tinkamą stilių. Literatūrinio rašinio – mokslinis stilius.
2. Rašyk taip, kad būtų įdomu skaityti.
3. Minties aiškumas, glaustumas ir žodžio tikslumas – gero stiliaus požymis.
4. Venk tuščiažodžiavimo ir moralizavimo.
Dėstymo pastraipų komponavimas.
1. Vienoje pastraipoje rašyk tik apie vieną temos aspektą (plano dalį).
2. Vienoje pastraipoje gali rašyti apie abu kūrinius/veikėjus/motyvus/problemas/ idėjas/ pasakojimo būdą pasirinktu aspektu.
3. Arba gali kiekvienam autoriui skirti atskirą pastraipą.
4. Kiekvienoje pastraipoje turi būti teiginys, jo parėmimas kūrinio analize, apibendrinimas. Tačiau pastraipos struktūra įvairi: indukcinė (iš konkrečių pavyzdžių daromas apibendrinimas), dedukcinė (teiginys detalizuojamas ir paremiamas pavyzdžiais) ar analoginė (gretinama ir daroma išvada).
5. Pabaik pastraipą apibendrinimu, kokios reiškinio priežastys arba ką tai lemia.
6. Apibendrinimas turi vesti į kitą pastraipą.
7. Darydamas išvadą gali paaiškinti, kodėl autorių požiūris, vaizdavimo būdas skiriasi, sieti su rašytojo idėjomis, tikslais, pasaulėžiūra, istorinėmis priežastimis. Gali pasvarstyti, kokia visuomeninė ar kultūrinė kūrinių keliamų idėjų, problemų vertė.
8. Galutinai pabaigti įžangą ir pabaigą siūloma parašius dėstymą. Koreguok jas atsižvelgdamas į dalines išvadas ir pagrindinės minties plėtotę.
Darbo redagavimas.
1. Pasitikrink literatūrologinių terminų vartojimą.
2. Pasitikrink pastraipų siejimą: nebijok žodžių ,,būtų galima interpretuoti kaip...“, sunku pasakyti, kodėl..., ko gero...“, „galbūt...“
3. Pasitikrink rašybą, skyrybą, kalbos kultūrą (skaityk tris kartus).
4. Pažvelk adresato akimis, ar neliko minčių už teksto, ar viską, ką turėjai galvoje, parašei.
5. Įvertink stilių, ar viskas aišku, konkretu ir įdomu skaityti.
Priminimas.
1. Analizuoti kūrinį tai aiškinti, kas (turinio lygmuo), kaip (raiškos lygmuo), kodėl (konteksto lygmuo), ką tai reiškia (prasmės lygmuo).
2. Jeigu cituoji, aiškink citatos prasmę.
