Tikslas – parodyti, kaip rašiniuose veikia Literatūrinio ir samprotavimo rašinio metodikoje pateikti modeliai ir kaip praktiškai ja pasinaudota rašant rašinius. Pateikiama po du literatūrinio ir samprotavimo rašinio skirtingus pavyzdžius. Rašiniai analizuojami turinio požiūriu. Rašinių kalba ir stilius netaisyti, tai galima padaryti analizuojant juos klasėje ar individualiai. Literatūriniai rašiniai skiriasi analizuojamų kūrinių skaičiumi: viename remiamasi dviem kūriniais, kitame net keturiais. Pateikiami du skirtingų tipų samprotavimo rašiniai. Pirmasis yra poleminis, jame tezė pagrindžiama literatūriniais ir kultūriniais argumentais. o kitas rašinys yra aiškinamojo pobūdžio. Jame teiginiai pagrindžiami vien literatūriniais pavyzdžiais. Skirtingas ir kontekstas. Literatūriniuose rašiniuose remiamasi istoriniu kultūriniu kontekstu, o samprotavimo rašiniuose – kultūriniu (filosofiniu ir bibliniu) kontekstu. Samprotavimo rašiniuose analizuojama egzistencinė problematika, susijusi su žmogaus pasaulėvoka.
