| žodinės liaudies kūrybos rūšis, kurios žanrus į vieną visumą jungia sąlygiškas formos (apimties) mažumas ir iš dalies sakytinis pobūdis. Ši tautosakos rūšis dar vadinama smulkiąja tautosaka. Trumpųjų pasakymų apimtis (skiriamasis rūšies požymis) – nuo frazės iki kelių sakinių. Pagal gyvavimo sritis skirtini keli porūšiai: šnekos tautosaka (patarlės ir priežodžiai drauge su įvairiais situaciniais posakiais, tradiciniais palyginimais; dėkojimai, linkėjimai, etiketo formulės), kalbos magija (užkalbėjimai, maldelės, būrimai, keiksmai), kalbos žaidimai (skaičiuotės, skaičiavimai, atvirkštinė kalba, greitakalbės, garsų pamėgdžiojimai, erzinimai, parodijos), uždaviniai (mįslės ir galvosūkiai), piemenų šūksniai, žodinė reklama. Daugelis šių žanrų dėl savo funkcijų, gyvavimo specifikos yra mišrūs, atsidūrę ties kelių tautosakos porūšių ir net rūšių riba. |
