Skaitmeninė mokymo priemonė lietuvių kalbai ir literatūrai 9-10

Terminai

Dienoraštis Visi terminai

daugiau ar mažiau sistemiškas, datuotas autobiografinis pasakojimas, išsiskiriantis informatyvumu, refleksija, kuriame autorius fiksuoja savo paties kasdienybę, istoriją. Senojoje kultūroje ∆ ir memuarų žanrai persipynę. Daug ∆ elementų turi senąja gudų k. parašyti T. Jevlašauskio (1546–1619) Atsiminimai (liet. 1998). LDK bajoras juose aprašė ne tik išorinę socialinę XVI–XVII a. sandūros LDK tikrovę, bet ir savo asmeninę, intymią aplinką, ypatingus, netikėtus gyvenimo momentus (pvz., neaiškią ligą), kurie tarsi nepažinios, anonimiškos jėgos reguliuoja jo gyvenimą, vidinę būseną. Šie memuarai – autentiška žmogaus gyvenimo istorija, kupina lūkesčių, žemiškų džiaugsmų, netekčių, melancholijos ir nevilties. ∆ dažniausiai rašomas sau pačiam, tačiau svarbių asmenų ∆ dažnai publikuojami kaip kultūros istorijos paminklai. ∆ pobūdžio įrašų, detalizuojančių paties autoriaus santykį su pasauliu, vokiškai yra palikęs K. Donelaitis Tolminkiemio bažnyčios krikšto metrikų knygoje (1743–1779), M. Valančius Namų užrašuose. Pirmas ryškus romantinis ∆, formuojantis maksimalistinius idealus, pasižymintis kritiška savianalize – lenkiškas A. Baranausko (1853–1855) ∆. Lietuviški ∆ žinomi iš XX a. pr. (I. Šeiniaus ∆ – 1909, išsp. Metuose, 1998, Nr. 12; G. Petkevičaitės-Bitės Karo metų dienoraštis, t. 1–2, 1925, 1935). Intymumu išsiskiria sau pačiai rašytas S. Nėries ∆ (Raštai, 1957, 1984), intelektualine ir menine branda – A. Nykos-Niliūno ∆ tritomis (Dienoraščio fragmentai 1938–1970, 1998; Dienoraščio fragmentai 1971–1998, 1999; Dienoraščio fragmentai, 2001–2009 ir papildymai, 1940–2000, 2009), perleistas Vilniuje 2002, 2003. Sovietmečio refleksija pasižymi V. Kubiliaus ∆ (Dienoraščiai, 1945–1977, 2006; Dienoraščiai, 1978–2004, 2007).