| improvizacinis, dažniausiai obsceniško turinio dainuojamosios tautosakos žanras. Tai piemenų, jaunuolių folkloras, skambėjęs jaunimo sambūriuose kaip pridainavimai, vakaronėse, dainuotos pritariant armonika ir t. t. ∆ būdingos buitinės temos, ypač dažnas intymaus gyvenimo detalių vaizdavimas. Dėl lengvo ritmo, nesudėtingos melodijos, paprastos kupleto formos talalinės lengvai kuriamos, prireikus keičiamas turinys, duodant valią fantazijai. Jose dažni erotiniai elementai, kurie, skirtingai nei tradicinėse dainose, nepridengiami simboliais. Priešingai, dainų simboliai čia tampa ironijos, pasišaipymo objektu. ∆ nebėra kitoms dainoms būdingo lyriškumo, likusi tik paprasta, kasdieniška, kartais suvulgarinta kalba. ∆ nėra originalus žanras: ištisos eilutės, posmai primena vestuvines, vaikų dainas, religines giesmes, net smulkiosios tautosakos tekstus. |
