| išsiskiria komišku turiniu ir raiška. ∆ apdainuojamos juokingos situacijos ir įvykiai, šaipomasi iš ydų, būdo ypatybių, išvaizdos, komiškai parodomi žmonių tarpusavio santykiai. Dažnai šių dainų objektas yra tam tikro socialinio luomo ar tautybės žmonės (našlys, senmergė, miestietis, siuvėjas, žydas, davatka ir t. t.). Skirtingai nei lyrinėse dainose, dažniausi ∆ veikėjai yra ne bernelis ir mergelė, o „diedas“ ir „boba“. Humoristinį pobūdį turi ir linksmos dainelės apie žvėrių ir gyvulėlių (uodo, žvirblio, kiškio, ožkos) nuotykius. Tarp jų yra ir senų, klasikinės poetikos dainų, ir naujoviškų, sufolklorėjusių autorinių dainų. |
