Skaitmeninė mokymo priemonė lietuvių kalbai ir literatūrai 9-10

Terminai

Didaktinės dainos Visi terminai

tai naujoviškos dainos, susiformavusios XIX amžiuje, greta naujos stilistikos karinių dainų ir sentimentalių meilės romansų. Jos atsirado kaip folklorinis atsakas į XIX a. didaktinę literatūrą (didaktinę poeziją, švietėjišką didaktinę prozą bei vaikams skirtą mokomąją literatūrą) bei didaktinio pobūdžio religinius raštus. ∆ siekta moralizuoti, pamokyti, nurodyti ydas ir dorybes. Skirtingai nei iš esmės lyrinėse tradicinėse dainose, ∆ reflektuojamas visuomeninis gyvenimas, atspindimos XIX a. realijos ir pakitusio – labiau individualizuoto, nebe simbolinio – mąstymo tendencijos. Šiose dainose aiškiai teigiamos tam tikros vertybės, reiškiamos didaktinio stiliaus kalba – blaivybė, dora, religingumas. Gausumu išsiskiria dainos apie blaivybę, sietinos su XIX a. viduryje vykusia akcija prieš girtuoklystę. Štai pora blaivybę propaguojančių dainų fragmentų: Broliai mano ir sesutės, / Gana gerti arielkutės, / Dabokiat gryną blaivystą, / Taisykiat laimės draugystą; Kožnas pijokas / Tris griekus turi, Pro akuliorius / Į dungų žiūri. / Pirmasai griekas – / Tai pijakystė, / Antrasai griekas – / Razbainykystė. / Trečiasai griekas / Yra sarmata, Kur iš jaunimo / Daro necnatą. Kita šioms dainoms labai būdinga tema – mergystės idealizacija. Be to, ∆ labai dažni religiniai motyvai, minimos krikščioniškos dorybės ir nuodėmės, kalbama apie Dievo bausmę ir palaiminimą, akcentuojamas pamaldumas, žmogaus gyvenimo laikinumas. Kai kuriose dainose pasakojama apie religinio pobūdžio įvykius – bažnyčių statybą, kunigų gyvenimą ir likimus.