Skaitmeninė mokymo priemonė lietuvių kalbai ir literatūrai 9-10

Terminai

Romansai Visi terminai

dainuojamosios tautosakos žanras, kurio pagrindinis vaizdavimo objektas yra jausmai (visų pirma, meilės išgyvenimai). ∆ siekiama įaudrinti emocijas, sukelti stiprų, pakylėtą išgyvenimą. Lyginant ∆ su klasikinės poetikos dainomis, matyti, kaip keičiasi lyrinis subjektas, meninės raiškos priemonės, vertybių sistema Tradicinių dainų bernelį ir mergelę romanse keičia „jis“, „ji“, „paslaptinga fėja“, „nepažįstamoji“, „vienuolė“, „jūreivis“ ir pan. Nyksta tradicinių dainų simboliškumas, jį pakeičia emblemos („raudona rožė – tai meilė pirmoji“ ir pan.). Vietoje tradicinių epitetų atsiranda puošybiniai, idealizuojantys („sidabrinė žvaigždutė“, „kruvina širdis“), įsigali metaforinės klišės, rodančios naują pasaulėžiūrą („gyvenimo kelias“, „prabėganti jaunystė“). Pagal teksto ypatumus ∆ gali būti siužetiniai arba lyriniai. Siužetiniams romansams būdingas epinis pasakojimas (dėl dramatinių įvykių – tragiškos mirties, savižudybės – šie romansai dažnai vadinami „žiauriaisias“). Dėl tragiškų įvykių vaizdavimo jie artimi baladėms. Lyriniai ∆ yra meilės dainų tąsa, tačiau dėl ypatingo jausmingumo jie artimesni lyrinei XIX a. poezijai negu tradicinėms liaudies dainoms. Dalis ∆ yra literatūrinės kilmės ir artimi literatūrinėms dainoms.