| savo prasmėmis, emocijomis, stilistika yra artimi antkapių užrašams: Ilsėkis ramybėje, užbaigęs žemės vargus; Tu mūsų buvai mylimas ir likai neužmirštamas A†A; Žiauri mirtis užspaudė tavo brangias akis A†A. Užrašuose ant vainikų retai rasime velionio pavardę. Vietoj jos – vardas ar intymesnis kreipinys: Tu, Tėveli, Brangus dėde, Brangioji kaimyne. Tuo tarpu teksto pabaigoje tiksliau pažymimi vainiko teikėjai: Brolio N šeima; Liūdinti žmona; N mokyklos mokytojai ir t. t. Šiems užrašams būdingi ir saviti motyvai, nepasitaikantys ant antkapių: Tu kaip vėjo nupūstas lapas kritai netikėtam kely; Melsvų žibuoklių puokštę padėsiu ant tavo širdies; Tu iškeliavai, tėveli, nė žodžio nepasakęs ir kt. Vieni iš jų jau turi ryškias tradicijas, kiti – individualios improvizacijos. |
