| retorikos žanras, žinomas jau nebe iš komiškų karnavalų kultūros. Jas yra sakę didieji Lietuvos kunigaikščiai, iškilmingai pareikšdami teiginių tikrumą. Vėlesniais laikais, XVI–XVIII a. jos tapo vienu pagrindiniu įrodymu raganų teismuose. Tokios kalbos pradžioje įvardijama, kad prisiekiama Viešpačiui Dievui ir trejybei, o teksto pabaigoje, paminėjus, kad Viešpats Dievas padėtų, o jei neteisingai bus prisiekta, „Viešpatie Dieve, užmušk mus“. Naujaisiais laikais yra atsiradusių priesaikų parodijų. Viena iš tokių – nuotakos priesaika. |
