Skaitmeninė mokymo priemonė lietuvių kalbai ir literatūrai 9-10

Terminai

(lot. prosa – nevaržoma (kalba): 1. neeiliuota, į rimuotus, ritmingus, intonacinius vienetus neskaidoma kalba; sąvoka vartojama kaip priešprieša eiliuotai kalbai, poezijai, dainoms. Sąranga ir raiška imituojama pagal šnekamąją ir kasdienišką, buitinę kalbą, dažniausiai naudojama pasakojant, aprašant, taip pat – monologuose ir dialoguose; joje vyrauja referencinė, komunikacinė ir pažintinė funkcijos, priešingai negu eiluotoje kalboje, kur svarbiausia – estetinė funkcija. Grožinėje lit-roje daugiausia naudojama epiniuose, pasakojamuosiuose (naraciniuose) žanruose – novelėje, apsakyme, apysakoje, romane ir kt. 2. terminu ∆ paprastai vadinama neeiliuotos, pasakojamosios lit-ros visuma, vartojama sinonimiškai su sąvoka beletristika.