| eiliuota kalba parašyti lit-ros kūriniai; vienas iš pagrindinių (greta prozos) kalbos organizavimo būdų, kuriam būdinga ritminė struktūra. Iki Naujųjų amžių ∆ apskritai buvo vadinamas žodžio menas. Eiliuota kalba buvo privaloma įvairioms lit-ros rūšims – ne tik lyrikai, bet ir epui, tragedijai, komedijai. Kai proza tapo pripažinta kaip atskira lit-ros rūšis, ∆ terminas pradėtas vartoti dažniausiai kaip lyrikos sinonimas. Tačiau ∆ yra platesnės reikšmės nei lyrika – ∆ priskiriama poema, kurioje, be lyrinių, esama draminių bei epinių elementų. |
