| kūriniai, kuriuose vaizduojamas žmogaus susidūrimas su antgamtine sfera: mitinėmis būtybėmis, nepaaiškinamais, paslaptingais reiškiniais, maginiu kitų žmonių poveikiu ar sugebėjimais, pastebėti keisti ar pranašingi ženklai ir t. t. Tai gausiausia ir populiariausia sakmių grupė. Dažniausi tradicinių lietuvių ∆ veikėjai – tai velnias, laumė, aitvaras, raganos, burtininkai; gausios sakmių grupės, kuriose pasakojama apie vaidenimąsi, mirtį ir mirusiuosius, apie užkeiktus pinigus ir kt. Pagal santykį su tradicija ∆ dar skirstomos į fabulatus (stereotipinius pasakojimus, tradicijos nuolat siejamus su vis kitomis vietomis, veikėjais ir kt.) bei memoratus (istorijas apie asmeninius pasakotojo ar jo artimųjų susidūrimus su antgamtine sfera). ∆ yra grindžiamos tam tikrais visuomenėje gyvuojančiais populiariais tikėjimais ar stereotipiniais įvaizdžiais ir atspindi pasakotojo požiūrį į juos: sakmėje gali būti savotiškai „agituojama“ už vienokį arba kitokį elgesio modelį ir parodoma, kas gali nutikti, individui laikantis arba nesilaikant visuomenės priimtų elgesio normų. Būtent todėl ∆ yra ypač gyvybingi, nuolat kintantys ir lengvai besitransformuojantys pasakojamosios tautosakos kūriniai. Skirtingai nei pasakų, sakmių gyvojoje tradicijoje nemažai sukuriama ir šiandien. Jų pagrindas gali būti bet koks nesuprantamas, paslaptingas, bauginantis įvykis ar žmogaus išgyvenimas. Neretai pasitaiko, kad pasikeitus aplinkybėms, tradiciniame siužete anksčiau figūravusios mitinės būtybės vietą užima šiuolaikiškesnis personažas: vietoje velnių ar vaiduoklių pradedama bijoti ufonautų, kažkada regėtų lekiančių aitvarų vietą užima skraidančios lėkštės ir pan. Tarp populiarių šiuolaikinių ∆ transformacijų galima minėti vadinamąsias miesto / moderniąsias sakmes (ištisi jų klodai sukasi žiniasklaidoje, internete), šiurpes (pastarosios priskirtinos vaikų ir paauglių folklorui), bei savotiškas sakmių parodijas, arba antisakmes, kurių tikslas – paneigti, sukarikatūrinti tradicinių sakmių siužetus, paprastai surandant kokią racionalią ar net juokingą gąsdinančio įvykio ar reiškinio priežastį. |
