| Minklės nuo kitų mįslių labiausiai skiriasi formaliai – klausimo forma. Objektų minklių ir objektų mįslių atsakymai dažniausiai būna labai panašūs – daiktavardžiai, nurodantys konkrečius tikrovės objektus. Vis dėlto objektų mįslėse labiau žaidžiama perkeltine reikšme, gausiau įvairių poetinių ir stilistinių priemonių. Gali būti, kad klausimo forma buvo pirmesnė, nes kai kurios objektų minklės yra labai senos, organiškai įaugusios į dainas: Kas yra be žiedų? – Papartis. Objektų minklėms būdinga ir tai, kad dažniausiai jos sudarytos su klausimų kas? koks? kokia? kokie? kokios? vardininkais, bet pasitaiko ir kitų linksnių ar net klausimų. Tikrosios minklės yra sąmojingi klausimai, dažnai klaidinantys klausiamąjį, nes verčia galvoti apie sudėtingesnius dalykus, o atsakymai būna paprasti ir netikėti: Po kokiu medžiu kiškis slepiasi lyjant? –Po šlapiu. Tikrosioms minklėms būdingi įvairesni klausimai, ypač dažni – kodėl? kada? kur? kiek?, tačiau pasitaiko ir objektų minklėms būdingų klausimų. Lengviausia jas atskirti pagal atsakymus – jie dažniausiai būna ne daiktavardžiai ir nenurodo konkrečių tikrovės objektų, kartais juos sudaro visa frazė. Intencijomis tikrosioms minklėms labai artimos anekdotinės minklės, tačiau jose iš antrojo dialogo dalyvio jau nebesitikima atsakymo – jį pateikia tas pats žmogus, kuris užduoda klausimą. Tai yra juokingi tekstai, sudaryti iš vieno klausimo ir atsakymo, pvz.: Kodėl blondinės nemėgsta šašlykų? – Todėl, kad iešmas netelpa į burną. Tokie kūrinėliai yra dviejų žanrų paribyje ir gali būti skiriami tiek minklėms, tiek anekdotams – abiems būdinga humoro ir netikėtumo siekis, žaidimas dviprasmybėmis. Formaliu skiriamuoju požymiu galėtų būti tai, ar klausimas pateikiamas iškart, ar prieš tai pavaizduojama kokia nors situacija. |
