Skaitmeninė mokymo priemonė lietuvių kalbai ir literatūrai 9-10

Terminai

Mįslės apie konkretų atsitikimą Visi terminai

užminimais panašios į objektų ∆, tačiau jas įminti galima tik tada, kai žinomas konkretus atsitikimas, kurį šios ∆ aprašo alegoriškai ar metonimiškai. Dėl šios priežasties įminimas neretai būna labai ilgas, panašus į pasakojimą, o užminimas – glaustas, pavyzdžiui: Strova [patiekalas, valgis] šeimyną arba vaikus suvalgė. – Varnui pasitaikė pačiupti lauke katę, kurią jie atnešė į lizdą savo vaikams – jauniems varniukams sulesti; bet kai varnas tuoj pat, tik ją atnešęs, nuskrido, katė varniukus suėdė. Tokių ∆ būna senuosiuose rašytiniuose šaltiniuose, kai kuriose pasakose. Sąlygiškai joms galima skirti ir religinio turinio ∆. Šių ∆ Lietuvoje užrašyta visai nedaug.Mįslės apie raides ar garsus ir žodžius kai kada vadinamos galvosūkiais, tačiau jų loginė konstrukcija, maskavimo principai yra tokie patys kaip objektų ∆, tik objektas čia kitas, liudijantis abstraktesnio mąstymo pakopą. Norint įminti tokią ∆, reikia mintyse ne ieškoti užmaskuotų tik­rovės objekto, pvz., debesies, požymių, o skaidyti į garsus (ar raides) girdimą (ar parašytą) žodį: Danguj nė vienos, debesyje viena, pas kleboną vidury, pas bobutę dvi yra. – Raidė „b“.