| tradiciniai trumpi „užšifruoti“ pasakymai ar klausimai, kurių pagrindinė funkcija – uždaviniai, o svarbiausias požymis – dviejų dalių struktūra: jas sudaro užminimas (klausimas) ir įminimas (atsakymas). Mįslių minimui reikalingi bent du aktyvūs dialogo dalyviai. Tradicinėje vartosenoje tai dažniausiai būdavo tam tikras sumanumo varžymasis. ∆ kilmė siejama su tabu ir magiškomis kai kurių apeigų ceremonijomis, ilgainiui jos virto dviejų ar grupės žmonių pramoga, mokymo ir auklėjimo priemone. ∆ yra Senajame Testamente, joms artimų formų – Vedų šventikų apeiginiuose dialoguose, mįslės mintos senovės Egipte, antikinėje Graikijoje ir Romoje. Lietuvių ∆ turi nemažai tarptautinių motyvų, pvz, plačiai paplitusi mįslė Atlėkė paukštis be sparnų, Tūpė į medį be šakų, Atėjo boba be dantų, Suėdė paukštį be sparnų. – Sniegas, žemė, saulė. ∆ minimo varžybų atgarsių yra liaudies pasakose ir dainose, vestuvių apeigose. ∆ užminimai ir ypač įminimai yra labai skirtingos apimties ir struktūros, todėl sisteminant mįslių žanras skirstomas į žanro skyrius. Kai kurių tekstų požymiai peržengia skyrių ribas. |
