| tai pastovūs, tradiciškai vartojami, dažniausiai vaizdingi, perkeltinę reikšmę turintys posakiai. Dalis lietuviškų tekstų yra populiarių tarptautinių patarlių atitikmenys. Patarlės Nekask duobės kitam – pats įkrisi; Dovanotam arkliui į dantis nežiūri ir daug kitų pasakoma visomis Europos kalbomis, jų yra Biblijoje, Artimųjų Rytų sen. kultūrų, sanskrito, sen. graikų, romėnų rašytiniuose paminkluose. Patarlėmis patariama, pamokoma (paskatinama ar sudraudžiama) arba apibendrinama (Kalk geležį, kol karšta; Obuolys nuo obels netoli rieda; Jaunas gali, senas turi mirti). Patarlių turinys paprastai antropocentrinis, t y. čia dažniausiai kalbama apie žmogų. Patarlė yra sintaksiškai baigtas sakinys; patarlių būna ir dvinarių (Lenk medį, kol žalias, mokyk vaiką, kol mažas). |
