| mitinę pasaulėžiūrą išreiškiantys trumpieji pasakymai. Paprastai jiems priskiriami į kitus folkloro žanrus nepatenkantys mitologinio arba maginio pobūdžio tekstai. Dalis ∆ turi tipišką sintaksinę ir semantinę struktūrą – tai draudimai, perspėjimai, spėjimai, besiremiantys struktūra jei... tai..., pvz.: Kad kūrenant ugnis čyp, tai tų namų bėda sudeg; Kad vanags vištų negaudytų, reik arklio kaukuolę kur nors ant baslio pamauti. Tokie tikėjimai yra tam tikros elgesio ar interpretacijos taisyklės, kurias diktuoja mitinių pasaulio ryšių suvokimas. Kita ∆ dalis yra mitų, sakmių bei apeigų fragmentai ir mitinę sampratą atspindintys teiginiai (pvz., Seniau akmenys augo; Aitvarą galima išperinti iš gaidžio kiaušinio; Perkūnų yra keturi ir t. t.). |
