Skaitmeninė mokymo priemonė lietuvių kalbai ir literatūrai 9-10

Terminai

Darbo dainos Visi terminai

darbo dainos temiškai susijusios su valstiečių lauko ir namų darbais. Senoji, apeiginė jų paskirtis buvo užtikrinti atliekamo darbo sėkmę, įgyti pasėlius, gyvulius ar namus globojančių dievybių palankumą. Todėl ∆ aptinkama apeiginių reliktų, pavyzdžiui, rugiapjūtės dainose minima paslaptinga javų dievybė Jievaras, piemenų dainose pamėgdžiojami gyvulių ir paukščių balsai, prašoma lietaus arba saulės ir pan. Apie pusę ∆ repertuaro sudaro archajiškos melodikos kūriniai, jose pasitaiko garsažodžių ir savitų priedainių (ralio ganymo dainose, valio šienapjūtės dainose ir pan.). Kai kurios ∆ (verpimo, malimo, šienapjūtės) išsaugojo darbo judesio ritmą. Grupuojant ∆, atsižvelgiama į jų ryšį su atskirais darbais. Didžiausią grupę sudaro lauko darbų dainos: arimo, šienapjūtės, rugiapjūtės, avižapjūtės, grikių rovimo, linų ir kanapių darbų, ganymo bei naktigonių dainos. Namų darbų dainos – tai malimo, verpimo, audimo ir skalbimo. Dar vieną teminę grupę sudaro medžioklės ir žvejų dainos.Daugiausia žinoma rugiapjūtės dainų. Jos užrašytos beveik išimtinai tik rytų bei pietų Lietuvoje ir ribojasi su slaviškuoju rugiapjūtės dainų arealu. Tai vienos archajiškiausių darbo dainų. Rugiapjūtės dainos buvo dainuojamos tam tikru dienos ar darbo metu: rytą, vidurdienį, vakare, baigiant barą, grįžtant iš laukų namo, leidžiantis saulei, per pabaigtuves ir t. t. Kai kurios rugiapjūtės dainos tiesiogiai susiję su apeigomis, pavyzdžiui, pabaigtuvių dainose minima ožio auka, priedainiuose minimas jievaras sietinas su paskutine nenupjautų rugių sauja, po kuria pjovėjos aukodavo duoną ir t. t.Nors daug ∆ buvo atliekama dirbant arba prieš pradedant bei baigus darbus, kai kurios šiai grupei priskiriamos dainos nėra tiesiogiai susiję su darbu – jose tik kalbama apie vieną ar kitą darbą, kuris tėra fonas žmonių tarpusavio santykiams, jausmams, išgyvenimams vaizduoti. Pastarosios dainos nėra tiesiogiai susijusios su apeigomis; taip pat ir jų melodijos priklauso naujesniam muzikiniam klodui. Kaip ir kitos apeiginės dainos, ∆ nuo XX a. pr. ėmė sparčiai nykti keičiantis etnografinėms realijoms – nykstant rugių pjovimui pjautuvu, malimui girnomis ir kitiems darbams. |