| raštiškas, dažniausiai privatus, kreipimasis į konkretų adresatą. Šalia privataus ∆ egzistuoja kitos ∆ formos: politinis įsakymas arba kreipimasis, adresuotas kokioms nors visuomenės grupėms, ganytojiškas ∆ (vyskupo kreipimasis į parapijiečius), atviras ∆ (viešas kreipimasis į konkretų adresatą, norint atkreipti visuomenės dėmesį į jame keliamas problemas). ∆ forma yra plačiai naudojama įvairių laikotarpių ir žanrų raštijoje. ∆ forma sukurta lit-ra vadinama epistolografine (lot. epistula – laiškas). Epistolografija taip pat vadinama ∆ rašymo teorija, susiformavusi jau Antikoje, iki pat XVIII a. pab. Europoje, taip pat ir LDK, buvusi mokyklinių retorikos studijų dalis. Antikiniai, ypač sen. Romos (Platono, Cicerono, Epikūro) ∆ žymiai paveikė tolesnę ∆ teoriją ir praktiką. ∆ forma vartota ir Biblijoje, Naujajame Testamente (Apaštalų laiškai), ji buvo mėgstama daugelio Viduramžių autorių (šv. Augustinas). Ypatingą vietą ?∆ užėmė XVI–XIX a. Europos lit-ros istorijoje. Žymūs ?∆ rašytojai buvo F. Rablė (Rabelais), B. Paskalis (Pascal), Ž. Ž. Ruso (Rousseau), D. Didro (Diderot), Volteras (Voltaire) Prancūzijoje, Dž. Lokas (Locke) Anglijoje, J. V. Gėtė (Goethe), F. Šileris (Schiller), T. Manas (Mann) Vokietijoje, I. Turgenevas, F. Dostojevskis Rusijoje ir kt. ∆ forma lit-roje ypač išpopuliarėjo XVIII a. (pvz., J. V. Gėtės romanas Jaunojo Verterio kančios parašytas laiškų forma). ∆ rašymo teorijos elementai buvo svarbus pagrindas XVIII a. Europoje išplitusiai periodinei publicistikai – laikraščiams ir žurnalams (Lietuvoje nuo 1790).?∆ yra ankstyviausi Lietuvos rašto paminklai. Lietuvos karalius Mindaugas XIII a. įkūrė valstybės raštinę, iš kurios siuntė laiškus popiežiui bei rašė donacinius (dovanojimo) aktus Vokiečių ordinui. Yra išlikę šeši Didžiojo kunigaikščio Gedimino lotyniškų ?∆, rašytų 1323–1324 Vilniuje, nuorašai, adresuoti popiežiui Jonui XXII bei Vokietijos miestams. Žinoma ir daugiau Viduramžių reikšmingų politinio pobūdžio ?∆ (pvz., 1416 žemaičių laiškas-skundas Konstanco bažnytiniam susirinkimui). Renesanso humanistai sukūrė ir vystė naujas ?∆ rašymo tradicijas, paremtas humanistine iškalba, pasaulėžiūros elementų deklaracija, autobiografinių detalių gausa. Viešo ?∆. forma buvo parašytas pirmasis Lietuvos protestantų manifestas – A. Kulviečio Tikėjimo išpažinimas (1543). Daugybė išlikusių Renesanso, Baroko ir vėlesnių epochų ∆ (pvz., M. Mažvydo 13 lotyniškų ∆ (liet. 1974), gausi LDK didikų Radvilų korespondencija, karaliaus Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės ∆ (liet. 2001) yra reikšmingi ne tik kaip LDK raštijos palikimas, bet ir kaip svarbūs, dažnai vieninteliai, istoriniai šaltiniai ir dokumentai.∆ rašymo tradicija lietuvių k. susiformavo XIX a. pr., kada eiliuotus ∆ ėmė rašyti žemaičiai A. Klementas, D. Poška, S. Valiūnas. Susirašinėjimas laiškais išplito tarp XIX a. pr. rašytojų ir inteligentų (Žemaitės, P. Višinskio, Šatrijos Raganos, J. Biliūno ir kt.). ∆ laikomi savita ir vertinga rašytojų kūrybinio palikimo dalimi ir leidžiami atskiromis knygomis (Šatrijos Raganos Laiškai, 1986; J. Lindės-Dobilo Laiškai, 1999; Vaižganto Laiškai Klimams, 1998, J. Aisčio Laiškai 1929–1973, 2004).Lietuvos tarpukario lit-roje ∆ tapo ir grožinės lit-ros žanrine forma (T. Tilvyčio romanas Ministerijos Rožė, 1931, parašytas mašininkės laiškų forma). Gana dažna ∆ forma ir šiuolaikinėje lit-roje (E. Liegutės pjesė Povilas ir Marija, 1983, sukurta iš P. Višinskio ir Šatrijos Raganos laiškų; R. Gavelio romanas Jauno žmogaus memuarai, 1991). |
