| keletas lit-ros kūrinių (eilėraščių, apsakymų, romanų), sujungtų į vieną bendrą kūrinį. ∆ paprastai turi bendrą pavadinimą, o atskiri jo kūriniai – savus pavadinimus arba vietą ∆ nurodantį skaičių. Atskirus ∆ kūrinius dažnai sieja panašūs kompoziciniai principai, o atskirų ∆ dalių išsidėstymas gali sudaryti savitą kompoziciją (pvz., V. Mykolaičio-Putino „Viršūnės ir gelmės“). Jungiamuoju principu gali būti tas pats herojus (K. Majaus romanų ∆ apie indėnus), atmosfera ir pasakotojo pozicija (J. Apučio „Trys novelės su šunimi“) ar būtinybė per atskirus fragmentus išreikšti visumą (B. Sruogos eil. ∆ Dievų takais, kur vienas jausmas tarsi išskaidomas į atskirus fragmentus). Televizinis ∆ atitikmuo yra serialas. |
