| ryšys, kurį vienas ar kitas tekstas turi su kitais tekstais, pvz., Dž. Džoiso (Joyce) Ulisas su Homero Odisėja ar A. Mackaus eilėraštis „Triumfališkoji“ su D. Tomo (Thomas) eilėraščiu „Ir nebus mirties karalijos“. ∆ gali reikštis kaip citata, anagrama, aliuzija, parodija, imitacija, pastišas ir pan. Struktūralizmo ir poststruktūralizmo teorijos, įvedusios ∆ terminą, pabrėžia, kad ∆ nėra visai tas pats, kas vieno kūrinio įtaka kitam ar kūrinio šaltiniai. ∆ susijęs su esminiu šių teorijų teiginiu, kad tekstas veikiau yra ne nuoroda į išorinį pasaulį, o į vidinius savo paties ryšius ir į kitus tekstus. |
