| (lot. imitatio – sekimas, mėgdžiojimas), ko nors pakartojimas, pasirinkto pavyzdžio kopijavimas; nuo Antikos iki XVIII a. pab. mimezė – įprastas meno kūrimo principas. ?∆ ypač būdinga Klasicizmo epochai, iš Antikos perėmusiai daugelį kanonų ir taisyklių. Romantizmui iškėlus originalumo reikalavimą ∆, kaip kūrybos principas, tapo nepopuliari. Modernizmas ∆ vertina taip pat griežtai neigiamai. Šiuolaikiniame mene ir lit-roje ∆ virsta sąmoninga stilistine laikysena – kitų stiliaus imitavimas turi tikslą pasišaipyti (parodija) ar tiesiog kurti stilistinę kaukę (pastišas). XIX a. pr. lietuvių lit-roje esama sekimų Antikos, vokiečių, lenkų autorių kūriniais (K. Donelaičio Metų hegzametras, pasakėčios). Šiuolaikinėje lietuvių lit-roje imitacijos ir pastišo pavyzdys – M. Ivaškevičiaus pjesė Madagaskaras, 2004, kurioje imituojama tarpukario Lietuvos kalbinė stilistika. |
