| graikų pasakėtininko Ezopo (Aisōpos) vardu vadinamas ypatingas kalbėjimas potekstėmis ir užuominomis, kurio dažniausiai griebiasi nedemokratiškų kraštų, kur egzistuoja griežta cenzūra, rašytojai. ∆ būdinga alegorija, perifrazė, ironija, metonimija, naudojamos įvairios aliuzijos ir simboliai. Giliausias tradicijas ji turi Rytų Europos šalyse ir Rusijoje (A. Puškinas, M. Saltykovas-Ščedrinas, M. Bulgakovas, K. Čapekas ir kt.). Ją naudojo ir kiti Europos autoriai, pvz., A. Fransas (France). Lietuvoje ∆ buvo plačiai naudojama sovietinių metų lit-roje. Jos ženklų esama J. Grušo, K. Sajos, R. Lankausko, M. Martinaičio, S. Gedos ir kt. kūriniuose. |
