| (pranc. essai – bandymas), mokslo, lit-ros kritikos, publicistikos kūrinys, kuriam būdingas kompozicinis ir stilistinis laisvumas, subjektyvumas, nedidelė apimtis. ∆ žanro pradžia laikomas M. de Montenio (Montaigne) veikalas Esė (3 kn., 1580–1588). Lietuvių kritikoje ∆ terminą pirmą kartą pavartojo B. Sruoga 1923. Lietuvių lit-ros istorijoje minėtini ∆ rinkiniai: J. A. Herbačiausko Dievo šypsenos (1929), J. Kossu-Aleksandravičiaus (Aisčio) Dievai ir smūtkeliai (1935) ir kt. Šiuolaikinė eseistika įsitvirtino XX a. 7–8 deš. (E. Mieželaičio Lyriniai etiudai, 1964, Antakalnio barokas, 1971; Just. Marcinkevičiaus Dienoraštis be datų, 1981). ∆ žanras tapo ypač populiarus Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę (M. Martinaičio Papirusai iš mirusiųjų namų, 1992; T. Venclovos Vilties formos, 1992; S. Parulskio Nuogi drabužiai, 2002; G. Radvilavičiūtės Suplanuotos akimirkos, 2004; Šiąnakt aš miegosiu prie sienos, 2010; A. Andriuškevičiaus Rašymas dūmais, 2004; K. Navako Du lagaminai sniego, 2008; G. Beresnevičiaus, S. Gedos, D. Kajoko ir kt. knygos). |
