| 1. B. Brechto epinio teatro koncepcija ir dramaturgija. ?∆ padarė didžiulę įtaką pasaulinei dramos ir teatro raidai. ?∆ susijusi su specifiniu požiūriu į autoriaus, vaizduojamojo pasaulio ir adresato santykius. Įprastas draminės raiškos priemones, veiksmą ir dialogą, ∆ keičia pasakojimas. Vietoje tradicinės dramos kompozicijos, kurioje kiekvienas veiksmas yra išbaigtas ir logiškai paruošia toliau einantį, atsiranda savarankiški epizodai, scenos. ∆ parodo skirtingas socialinės tikrovės puses, fabula organizuojama pagal kronikinę kompoziciją. Atsisakoma klasikinei dramai būdingos atomazgos, kurioje herojus praregi ir pripažįsta savo klaidas. ∆ palieka pačiam žiūrovui / skaitytojui kritiškai vertinti herojų (B. Brechto Motušė Kuraž, 1939). Epinės dramos elementų yra antikiniame, viduramžių, Rytų Azijos teatre (kaukės, choras, muzikiniai efektai, pantomima). Į ∆ įvedami komentarai, „zongai“ – dainos, baladės, pasakotojo samprotavimai. Atsiribojimo efektą padeda sukurti žinomos fabulos: parabolės, mitai, Rytų legendos, žinomų literatūros kūrinių siužetai. ∆ bruožų turi XIX a. sukurtas G. Biuchnerio (Büchner) Voicekas (drama sudaryta iš epizodų, demonstruojančių, kaip žmogus stumiamas į nusikaltimą), H. Ibseno Peras Giuntas (1867), T. Vailderio (Wilder) Ilga Kalėdų vakarienė (1931). 2. misterijų, romanų, apysakų, novelių dramatizacija (inscenizacija), pritaikymas vaidinimui. Inscenizuojant (dramatizuojant) kito žanro kūrinį, paprastai išsaugoma autoriaus mąstymo bei epinio kūrinio stiliaus savitumas (R. Samulevičius, dramatizuodamas Vaižganto Nebylį, pasirinko „epiškai lyrinės dramaturgijos formą“; A. Sluckaitė J. Bobrovskio romano Lietuviški fortepijonai motyvais sukūrė „poetišką teatrinę polifoniją“ „Smėlio klavyrai“). Romanas ar apysaka gali būti pritaikomi scenai neperrašant teksto, o skaitant jį publikai ir suvaidinant atskiras ištraukas. Scenai gali būti pritaikomi ir dokumentai bei publicistika (istorinės dramos atmaina): prancūzų rež. Ž. Vilaras (Vilard) spektaklyje panaudojo atominės bombos išradėjo R. Openhaimerio (Oppenheimer) bylos dokumentus, vokiečių „Berlyno ansamblis“ inscenizavo B. Brechto teorinius straipsnius, P. Brukas (Brook) sukūrė „US“ – spektaklį apie Vietnamo karą. |
