Atidžiai perskaitykite ištrauką ir atsakykite į klausimus:
a) Kas esąs Juodžius? Kam „pasakos“ pradžioje pasakotojui prireikia jį pristatyti?
b) Iš kur esą atsiradę kalnai ir kalneliai, iš kur – ežerai?
c) Kas, pasakotojo žodžiais, esąs „geriausias senovės dokumentas“, kalbantis senoviniais vardais? Kas juos, kurie „kitą kartą buvo gyvi“, dar mėgina atspėti?
d) Kaip pasikeičia pasakojimo tonas, „atkvietus“ Valiulio dvasią? Kuriuo asmeniu toliau pasakojama?
e) Raskite tekste, kas padeda lietuviams „telkti talką prieš priešus“.
f) Kas vadinama Tėvynės Sargais?
g) Kas yra paslėpta „ten, kur uola aure laiko duris užritus“?
h) Kas, be žmonių, pasakotojo tvirtinimu, taip pat turi sielą? Kokiai literatūros srovei ši samprata artima?
Aptarkite Valiulio pasakos stilių. Kokių atspalvių jam suteikia tai, kad rašytojas nuolat kaitalioja veiksmažodžių asmenis, kalbėdamas visais trim tiek vienaskaitos, tiek daugiskaitos asmenimis?
Pasirinkite iš ištraukos senovinių žodžių, pvz., kalnagalys, laukabėgis, trinyčiai, vyla... ir paaiškinkite jų reikšmes.
Ar Valiulio pasakoje praeitis dalyvauja dabartyje? Išskirkite ištraukoje tas detales, vaizdinius, motyvus, dėl kurių šią „pasaką“ būtų galima laikyti mitu (pvz., dainų citatos, vietovardžiai, būtybės, gaivalai etc.).
Kaip būtų galima paaiškinti šio fragmento įtraukimą į Pragiedrulių visumą? Koks konfliktas glūdi Valiulio pasakos potekstėje?
Prisiminkite literatūrinės kalbos tropų – metaforos, simbolio, alegorijos apibrėžimus. Paaiškinkite, koks reikšmės perkėlimas būdingas piliakalnio – Tėvynės Sargo – vaizdiniui Valiulio pasakoje? Ar šiame tekste tai metafora, ar simbolis, ar alegorija?
