Lietuvių pasakomis ir sakmėmis susidomėta ir jos pradėtos užrašinėti:
Lietuvių pasakų rinkimu ir publikavimu rūpinosi:
Kokia pasakos paskirtis?
Lietuvių pasakos yra labai įvairios. Tautosakininkai jas skirsto taip: buitinės, formulinės, novelinės pasakos, pasakos apie gyvūnus, pasakos apie kvailą velnią, pasakos be galo, pasakos legendos, stebuklinės pasakos, melų pasakos, literatūrinės pasakos. Kas jas visas sieja?
Buitinėse, novelinėse pasakose nedaug stebuklų, jų veikėjai neturi jokių maginių pagalbininkų. Tad kokie šių pasakų skiriamieji bruožai:
Stebuklinėse pasakose karalystes ir karalaites laimi herojai, kurie:
Stebuklinės pasakos – tarptautinis reiškinys, daugelis pasakų siužetų yra žinomi įvairioms tautoms, tai patvirtina ir tarptautiniai pasakų katalogai. Bet tyrinėtojai kalba ir apie lietuviškų pasakų savituosius bruožus. Kokie jie?
„Vedybų su nepaprastu sutuoktiniu (sutuoktine)“ tipo stebuklinių pasakų įprasta motyvų seka yra tokia: nepaprastas vyras arba žmona išvaduojamas iš burtų, prarandamas, ieškomas, susigrąžinamas. Kurios iš žemiau išvardytų pasakų ją atitinka?
Pasaka „Eglė žalčių karalienė“ neatitinka įprasto kanoninio „Pasakos apie nepaprastą sutuoktinį“ modelio. Kuo ši pasaka savita?
Pasaka „Eglė žalčių karalienė“ sulaukė daug tyrinėtojų dėmesio. Dažnas jų šią pasaką interpretuoja kaip mitą. Kas šioje pasakoje primintų mitą?