Sakmės mus pasiekė kaip žodinė tradicija, jos pradėtos užrašinėti tik XIX a., bet teikia informacijos apie senąją lietuvių pasaulėjautą. Paskaitykite, ką apie tai rašė kunigas Motiejus Valančius: „Apie senųjų žemaičių tikėjimą“, „Apie žemaičių krikštą“ (iš „Žemaičių vyskupystė“). Ką jis liudija apie senąjį tikėjimą, kaip jį vertina? Kokių senosios pasaulėjautos reliktų atradote sakmėse?
Mitologinės sakmės centre – žmogaus ir mitinės būtybės susidūrimas. Atsiminkite ankstesnėse klasėse aptartas sakmes, kokios mitinės būtybės jose pasirodo, kokie jų santykiai su žmogumi? Parašykite po sakmę, kurioje veiktų aitvaras, velnias, vilkolakis, burtininkas, laumė ar kt. Savo kūrybą palyginkite su tautosakos tekstais.
Palyginkite sakmių teikiamą informaciją apie likimo lėmėją Laimą (tris laimes) su mitologijos tyrinėtojo A. J. Greimo mitologine šios deivės rekonstrukcija (A. J. Greimas, „Laima“). Ką naujo sužinojote? Kuo remdamasis mitologijos tyrinėtojas rekonstravo deivės Laimos figūrą?
Mitinės vaizduotės pėdsakai yra išlikę ne vien sakmių tekstuose, bet ir mūsų kultūriniame kraštovaizdyje. Išsiaiškinkite, ką mitologinėse sakmėse veikia Perkūnas, Laumė, Velnias, Milžinas ir kokie kultūrinio kraštovaizdžio objektai su jais siejami (V. Vaitkevičius, D. Vaitkevičienė, „Broliai milžinai“, „Perkūno kalnas“, „Iš dangaus nukritęs akmuo“, „Laimos vanduo“, „Laumių stalas“, „Akmuo Valiulis“). Panagrinėkite „Šaltiniuose“ skelbiamų V. ir D. Vaitkevičių tyrimų išvadas, padiskutuokite apie tradicinės kultūros, mitinės vaizduotės raiškos būdus ir pėdsakus dabarties pasaulyje. Kodėl svarbu juos atpažinti?
Atkreipkite dėmesį į galimas sąsajas tarp lietuvių mitologinių sakmių veikėjų ir XIII a. rašytiniuose šaltiniuose užfiksuotos informacijos apie senuosius lietuvių dievus. Atskleiskite jas, perskaitę G. Beresnevičiaus str. „Aukštieji dievai. Atitikmenys folklore“.
Pasidomėkite savo apylinkių kultūros ir gamtos paminklais, atkreipkite dėmesį, kaip kultūriniame kraštovaizdyje dera ikikrikščioniškieji ir krikščioniškieji objektai ar ženklai (nepaprasti medžiai, akmenys, piliakalniai, alkakalniai, koplytėlės, kryžiai). Pasvarstykite, kokia jų paskirtis? Ką jie ženklina? Kokia jų istorija? Kas apie juos pasakojama?
Užrašykite sakmiškų pasakojimų iš savo šeimos vyresniųjų ar kaimynų. Paklausinėkite vietinių gyventojų apie ypatingas savo krašto (artimiausių apylinkių) vietas, su jomis susijusias istorijas, pasakojimus (istorinių sakmių arba padavimų pavyzdžių pasiskaitykite „Šaltiniuose“ – B. Kerbelytė (sud.), „Žemės atmintis“).
Vandenvardžių (hidronimų), vietovardžių (toponimų), pavardžių žodynuose paieškokite užuominų apie sakmiškus personažus. Paieškokite trumpųjų pasakymų – patarlių, keiksmų, mininčių laumę, aitvarą, velnią ar kt. Atkreipkite dėmesį, kokios jų savybės akcentuojamos, kodėl?
Prisiminkite ar papasakokite vieni kitiems tikrų, girdėtų ar skaitytų, baisių istorijų – kuo jos skiriasi nuo senųjų sakmių, ir kuo panašios? Pamėginkite nubraižyti įvykių schemą, kas tokiam pasakojimui būtina. Ko siekia pasakotojas, ką turi patirti klausytojas? Pasvarstykite, kokiu būdu pasiekiama norimo efekto? Ir kodėl jo siekiama?