Atgal į sąrašą Pranešti apie klaidą T Dainiškoji poezija / Mąstyk ir kurk / 1

1 Prisiminkite jums žinomus eilėraščius, virtusius dainomis. Kaip manote, ko reikia, kad poetinis tekstas pradėtų naują gyvenimą kaip daina? Kokie eilėraščiai paprastai būna dainuojami?

2 Paskaitykite pasirinktinai dainų tekstų (pvz., iš „Lietuvių liaudies dainyno“) ir sukurkite eilėraštį, panaudodami tautosakos simbolius ir stilių. Eilėraštyje stenkitės atkurti liaudies dainų pagrindines temas, atspindėti liaudies kūrybai būdingą žemdirbišką etiką. Kartu jūsų sukurtasis eilėraštis turėtų būti šiuolaikinis, XXI a. žmogui aktualus kūrinys.

3 Palyginkite XIX ir XX a. dainiškosios poezijos tekstus. Kaip keitėsi simbolinis, metaforinis semantikos lygmuo? Ar XX a. lyrikoje galima rasti citatų, nuorodų iš senųjų dainų ir praėjusios epochos poetinės tradicijos? Pateikite pavyzdžių.

4 Perskaitykite Antano Strazdo eilėraštį „Strazdas“. Ar tai kūrinys, turintis kokių nors autobiografinių aliuzijų? Kaip eilėraštyje atsispindi žemdirbių buitis, metų laikų kaita, krikščioniškas pasaulėvaizdis? Kokiai literatūrinei epochai priskirtumėte eilėraštį – Apšvietai, romantizmui ar realizmui? Motyvuokite atsakymą.

5 Carinės priespaudos laikais XIX a. dainiškoji poezija pabrėžė lietuvių tautosakos kaip paminklo nykstančiai kalbai unikalumą, skatino ją saugoti ir branginti. Populiari buvo apsišvietusių romantikų mintis, kad kai tauta miršta, ji toliau gyvena dainose. Ko buvo siekiama „suliteratūrinant“ liaudies dainas? Ar kuriant dainiškąją poeziją tuo metu (XIX a. pirmoje pusėje) buvo pasiektas aukštesnis kokybinis matmuo?

6 Kokios Antano Baranausko sąsajos su tautosaka? Ar yra folklorinės stilizacijos pėdsakų jo poemoje „Anykščių šilelis“? Koks poetinis gamtovaizdis atsiveria eilėraštyje „Dainu dainelę“? Kodėl Baranauskas pabrėžia tradicijos reikšmę („kaip sako mūsų seneliai“)?

7 Paskaitykite Antano Vienažindžio poetinės kūrybos. Kokios jo eilėraščių pagrindinės temos? Kokia simboline kalba kalbama apie žmonių emocijas, jausmus? Kaip interpretuotumėte raginimą linksmintis eilėraštyje „Linksminkimos“ (10-ta daina)?

8 Aušrininkų laikais trūko elementarių poetikos pradmenų, reikėjo kurti poetinės kalbos modelius. Dainiškoji lyrika buvo kuriama iš būtinybės, nes kitų žanrų galimybės buvo ribotos. Palyginkite Maironio amžininkų ir paties Maironio požiūrį į savo kūrybą. Kaip žinia, Maironis turėjo atsiprašinėti dėl pirmųjų savo poezijos leidimų netobulos kalbos. Ar tobulėjant poetinės kalbos išraiškos priemonėms buvo tolstama nuo liaudies dainų lyrizmo, ar keitėsi pats lyrizmas? Jei atsakymas nevienareikšmis, pakomentuokite plačiau.

9 XIX a. poetų kūryba dar nebuvo atskirta nuo tautosakos, pirmuoju literatūrinės poezijos kūrėju laikomas Maironis. Kuo Maironio kūryba iš esmės skiriasi nuo pirmtakų ir jo bendraamžių dainiškosios lyrikos tekstų?

10 Daug Maironio eilėraščių išpopuliarėjo kaip dainos. Kaip juose atsispindėjo folklorinė tradicija, konservatyvi valstietijos pasaulėjauta ir mitinė pasąmonė bei istorinė atmintis?

11 Koks „Keturių vėjų“ avangardinio sąjūdžio santykis su dainiškąja tradicija? Ar buvo stengiamasi radikaliai atnaujinti poetinę kalbą atsiribojant nuo tautosakinio stiliaus? Kaip paaiškintumėte ankstyvojo (XX a. 3 dešimtmečio pradžios) lietuvių poetinio avangardo stilistinį nuosaikumą?

12 Prieškariu įsitvirtino neoromantikų karta, siekusi derinti dainiškąją tradiciją ir vakarietiškai modernią poetiką. Atpažinkite dainiškosios poezijos bruožus pasirinktuose J. Aisčio, A. Miškinio, S. Nėries eilėraščiuose.

13 Paklausykite A. Šabaniausko, D. Dolskio atliekamų dainų įrašų. Pasvarstykite, kokią įtaką prieškario lyrikai darė saloninė, populiarioji miesto kultūra?

14 Dainiškoji poezijos tradicija ypač įsitvirtino kaip būtinasis poetinės kalbos dėmuo katastrofų laikotarpiu, XX a. viduryje. Paskaitykite partizanų ir tremtinių kūrybos (L. Baliukevičius-Dzūkas, B. Krivickas, Lukša Daumantas, A. Miškinis, P. Širvys), atpažinkite prieškario romansams ir senesnėms liaudies dainoms būdingus motyvus. Kodėl ta pati poetika siejo Antrojo pasaulinio karo metais Rusijos gilumoje rašytus S. Nėries ir Sibiro platybėse išsklaidytų lietuvių tremtinių eilėraščius?

15 Poetikos atsinaujinimas pasibaigus stalinistinio teroro laikotarpiui siejamas su P. Širvio eilėraščiais. Pasvarstykite, kuo tuometinius skaitytojus galėjo patraukti šio poeto eilėraščiai? Kuo jie skyrėsi nuo prieškarinės dainiškosios lyrikos?

16 Paklausykite vėlyvojo sovietmečio (1970–1990 m.) dainuojamosios poezijos įrašų (pvz., Vytauto Kernagio). Kuo perdainuojami žinomų poetų eilėraščiai skyrėsi nuo tų pačių eilėraščių, išspausdintų knygose? Ar atsirasdavo naujų prasminių akcentų?

17 Dėl dainuojamosios poezijos koncertų ir garso įrašų lietuvių lyrika tapo svarbia sovietinės popkultūros dalimi. Dainos išpopuliarėjo, nors ne kiekvienam buvo suprantamas jų prasminis turinys. Kaip tai keitė skaitytojo / klausytojo santykį su tekstu?

18 Paklausykite V. Kernagio dainuojamo M. Martinaičio eilėraščio „Aukojimas“. Kaip jums atrodo, apie ką jis? Kas pasakoma šifruota Ezopo kalba? Kokius prasmės aspektus išryškina dramatiška daina?

19 Paklausykite V. Kernagio atliekamos dainos pagal M. Martinaičio žodžius „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj“. Kokia jo tema? Ar nėra kontrasto tarp eilėraščio užuominų apie pokario partizaninį karą ir nerūpestingo tango ritmo? Pasvarstykite, kaip daina keičia eilėraštį.

20 Kaip paaiškintumėte dainiškosios lyrikos gajumą lietuvių poezijoje? Kaip tai sietųsi su teiginiu, kad būdingiausias lietuvių poezijos bruožas – lyrizmas?