XX a. pradžioje Rytų ir Šiaurės Lietuvoje dainininkių žodžiais, laukai dar „žvagėdavo“ nuo sutartinių, t. y. šis dainavimo būdas dar buvo įprastas. Vėliau sutartines pakeitė ištisinės dainos. Pasiklausykite sutartinių, padiskutuokite, ar jų skambėjimas jums gražus? Pasvarstykite, kodėl sutartinės išnyko?
Lietuvių liaudies dainos yra lyrinės, pamėginkite šį teiginį pagrįsti dainų tekstais, savo ir kitų autorių argumentais.
Parašykite esė tema „Lietuvių liaudies dainose atsiskleidžianti lietuvių pasaulėjauta“.
Palyginkite lietuvių liaudies dainų ir romansų tekstus, poetinį pasaulėvaizdį, jo raiškos būdus. Ar romansų kultūros įsigalėjimą XX a. Lietuvos kaime galėtume pavadinti „stilistiniu lūžiu“? Padiskutuokite apie tai?
Tautosakos rinkėjas J. Aidulis yra aprašęs susitikimą su puikia beveik akla 1855 m. gimusia dainininke Kristina Skrebutėniene. Perskaitykite jo pasakojimą „Šviesus talentas, brangus jo palikimas“. Kas įstrigo? Kodėl J. Aidulis K. Skrebutėnienę pavadina „saulės lašeliu“ mūsų kultūros istorijoje? Aptarkite tradicijos gyvavimo, saugojimo, jos perdavimo svarbą.
Išklausykite V. Povilionienės raudą „Motula mano, auštančioj aušrela (rauda)”. Prisiminkite mirusiųjų apraudojimo tradiciją, pasvarstykite, kokia buvo raudų, jas pakeitusių katalikiškų giesmių, taip pat dabartinės laidotuvių muzikos paskirtis?
Daina lydėjo žmogų visą gyvenimą – nuo lopšio iki karsto, šventėse ir darbuose, praskaidrino jo kasdienybę. Paskaitykite, paklausykite „Šaltiniuose“ pateiktų dainų, pamėginkite apibūdinti, kuo skiriasi kalendorinės, darbo, vestuvinės, karinės-istorinės dainos. O kas joms visoms bendra?
Vienoje iš rugiapjūtės pabaigtuvių dainų „Šalia kelio jievaras stovėjo“ atpažįstamas tridalio pasaulio medžio modelis. Pagrįskite šį teiginį, remdamiesi įgytomis žiniomis apie pasaulio medžio simboliką. Pasvarstykite, kodėl ši daina skambėjo per rugiapjūtės pabaigtuves?
