Susiekite Vergilijaus Eneidos II giesmės ištraukas su Iliados, Odisėjos ar Trojos mito epizodais.
„Net Achilas, kurio sūnumi vadinies melagingai, / Šitoks nebuvo priešui Priamui: jis pagerbė šventą / Prašančio teisę, laidavo saugumą ir leido palaidot / Hektoro kūną garbingai, o man sugrįžt pas savuosius.“
„[...] Pavargę nuo karo ir smūgių likimo, / Stato danajų vadai, tiek metų veltui praleidę, / Arklį, kaip kalnas didžiulį, gudrybės dieviškos gavę / Sau iš Paladės, ir eglės lentom jo šonus iškloja. / Esą tai įžadas už grįžimą, sklinda toks gandas. / Burtais parinkę, arkly tarp sienų aklų susodina / Būrį žymių karžygių, o kiek liko pilve jo didžiuliam / Vietos laisvos, prigrūda gerai ginkluotų kareivių.“
„O visagaliai vėlių valdovai ir tylūs šešėliai - / Chaose ir Flegetonte, nakties karalyste gūdžioji! / Leiskite man sakyt, ką girdėjau, leiskit atverti / Žemės gilioj pragarmėj ir tamsybėj skendinčius daiktus. / Ėjo tamsūs abu nakties glūdumoj per šešėlius, / Per negyvenamus Dito namus dykumų karalystėj.“
