Atgal į sąrašą Pranešti apie klaidą T Sintaksė ir skyryba / 129

1. Jie sugarmėjo į pilies kiemą ir, išvertę ąžuolines duris, suvirto į vidų. (Bar.)

2. Sunkiai vilkdama ligotas kojas, kiek atsilikusi nuo visų, kėblino ir senoji. (Bar.)

3. Vladimiras turėjo kietą ranką, ir visi jo klausė be žodžio. (Bar.)

4. Saulė, ką tik šoktelėjusi nuo horizonto, vis dar raivydamasi iš nakties miego, tarsi nenoromis kėlėsi iš guolio ir palegva pasispirdama riedėjo aukštyn. (Bar.)

5. Moterys yra patiklios ir jų raginti daug nereikėjo. (Bar.)

6. Jie visados alkani ir jų ligi soties niekados neprišersi. (Bar.)

7. Tarpais nuo laužo atšvaitų jų žvilgsniai keistai sužaibuodavo ir vėl tarsi gęstančios anglys išblėsdavo. (Bar.)

8. Ilgai neužsibuvęs Kijevo kunigaikščio pilyje, Brunonas su dviem palydovais vieną rytą išjojo pietų kryptimi nurodyto ežero link. (Bar.)

9. Kas jo buvo pasakyta, tas turėjo būti ir padaryta. (Bar.)

10. Pabandyk, gal tau laimė nusišypsos. (Bar.)