Atgal į sąrašą Pranešti apie klaidą T Sintaksė ir skyryba / 127

1. Laivas skersas šokinėjo per bangas, tai pakildamas, tai vėl krisdamas žemyn, tačiau laivininkai gerai žinojo, kad laivui ir jiems patiems pavojingiausi buvo tie momentai, kai laivas pakliūdavo ant išilgos bangos. (Bar.)

2. Prūsai nežinojo, ar žemė sukasi apie saulę, ar saulė apie žemę. (Bar.)

3. Prūsai apie tai, kad jie neturi tikėti nei medžiais, nei akmenimis, nei alkakalniais, o tik vienu Viešpačiu, kurį privalo mylėti, net girdėti nenorėjo. (Bar.)

4. Iš tolo matėsi, kad uoste yra keletas jūrinių laivų, o tai reiškė, kad lenkų laivas gali drąsiai į jį plaukti be jokios rizikos. (Bar.)

5. Jie nematė, kas darosi po jų kojomis ir koks dangus virš jų galvos. (Bar.)

6. Vietiniai žvejai, pastebėję, kad jūroje kyla audra, o pirklių laivas yra patekęs į pavojų, sėsdavo į savo laivelius ir, rizikuodami gyvybe, plaukdavo priešais, idant svetimšaliams parodytų saugiausią kelią pro neregimas seklumas. (Bar.)

7. Nei šuo lojo, nei gaidys giedojo, bet kur nors netoliese vis tiek turėjo gyventi žmonės, nes iš vakaro, menkiausiam vėjeliui vos tik dvelktelėjus nuo upės, buvo girdėti žmonių balsai. (Bar.)

8. Tai buvo pavojinga, nes ta pakrantė buvo akmenuota ir iš tolo matėsi sudužusių laivų liekanos. (Bar.)

9. Visi trys ne juokais išsigando, nes niekaip negalėjo suprasti, kieno tas lojimas galėtų būti. (Bar.)

10. Jie visi gerai žinojo, kas juos plėšė, kas jų namus paleido pelenais… (Bar.)