Skaitmeninė mokymo priemonė lietuvių kalbai ir literatūrai 9-10
Atgal į sąrašą

Atgal į sąrašą Pranešti apie klaidą T Sintaksė ir skyryba / 125

125Klausimas

Tinkamai išskirkite citatas.

1. Neoromantinis kaimo ir miesto konflikas jo eilėraščiuose įgyja parodijos atspalvį Kai tik pavasaris pirmukart apsilanko,
Iš kaimo vėjas pievų orą atneša.
Tuojau mieste pražysta kaimo lankos,
Sužvilga saulės petneša.
2. Neoromantinis kaimo ir miesto konflikas jo eilėraščiuose įgyja parodijos atspalvį Kai tik pavasaris pirmukart apsilanko, Iš kaimo vėjas pievų orą atneša. Tuojau mieste pražysta kaimo lankos, Sužvilga saulės petneša.
3. Neoromantinis kaimo ir miesto konflikas jo eilėraščiuose įgyja parodijos atspalvį Kai tik pavasaris pirmukart apsilanko, Iš kaimo vėjas pievų orą atneša. Tuojau mieste pražysta kaimo lankos, Sužvilga saulės petneša.
4. D. Sauka „Lietuvių tautosakoje“ rašo, kad karinėse sutartinėse „karelio žuvimas – jaudinantis, šviesus, poetiškas“
5. „Lietuvių tautosakoje“ pabrėžiama, kad našlaičių dainų „kiekvienas žodis skamba kaip skundas“ (Sauka, 1982, 130)
6. Knygos „Pasaka Eglė žalčių karalienė“ (2007, 15) sudarytojai taip apibrėžė knygos svarbą: „Šia knyga siekiama praskleisti, kaip įvairavo pasaka laikui bėgant, kokiais niansais kiekvienas kraštas, o neretai – ir kiekvienas talentingas pasakotojas ją papildė, pagrąžino“
7. „Šia knyga siekiama praskleisti, kaip įvairavo pasaka laikui bėgant, kokiais niansais kiekvienas kraštas, o neretai – ir kiekvienas talentingas pasakotojas ją papildė, pagrąžino“ taip knygos „Pasaka Eglė žalčių karalienė“ (2007, 15) sudarytojai taip apibrėžė knygos svarbą
8. Rugiapjūtės metu buvo svarbus rugių vainiko pynimas ir, kaip rašo P. Dundulienė (1989, 91), „šis paprotys lietuviams, kaip ir kitoms žemdirbių tautoms, buvo žinomas nuo senų laikų“
9. P. Dundulienė (1989, 91), remdamasi istoriniais šaltiniais, rašo taip: „Rugiapjūtės pabaigtuvės buvo skiriamos derliaus dievybės garbei“
10. „Rugiapjūtės pabaigtuvės buvo skiriamos derliaus dievybės garbei“ taip, remdamasi istoriniais šaltiniais, rašo P. Dundulienė savo knygoje „Duona lietuvių buityje ir papročiuose“ (1989, 91)