105Klausimas
Nustatykite sakinių rūšis.
1. Žmonės tikėjo, kad įvyks kažkas nepaprasta. (Bar.) |
|
2. Rytojaus dieną miestely turgus, tai Emilija pati iškrypavo, išėjo sutinusiomis kojomis. (Rūt.) |
|
3. Mes buvome neišrankūs – išgėrėme arbatos su duona; paskui ėmiau kloti lovą. (Vilim.) |
|
4. Padėkojęs senajai moteriškei, jis su vienuoliais atatupstas paskubomis brido iš ežero vandens. (Bar.) |
|
5. Ugnis, nušviesdama arčiau stovinčių žmonių veidus, ryte rijo sausuolius, skleisdama malonią šilumą. (Bar.) |
|
6. Berniukas buvo gražus, šviesiaplaukis, jis kažkaip tyrai žiūrėdavo, ir suvirpėdavo širdis nuo to žvilgsnio. (Vilim.) |
|
7. Pasakyk laiką ir vietą, ir mes visi atvyksime. (Bar.) |
|
8. Jau buvo atėjęs metas, kai dienomis saulės atokaitoje lašėjo varvekliai. (Bar.) |
|
9. Visų mintys išsiliejo tarsi potvynio vanduo iš krantų ir pasuko ta pačia linkme. (Bar.) |
|
10. Pradėjus aušti, iškamuotas nuovargio Jaunutis išvydo, kad atsidūrė visai nepažįstamoje vietoje. (Bar.) |
|
11. Medžiotojai neprisiriša nei prie žemės, nei prie dangaus – jų guolis po egle, o kaip išgyventi, tie rūstūs vyrai apšerkšnijusiom barzdom mokėsi iš vilkų. (Bar.) |
|
12. Kilus maištui, reikia veikti nedvejojant ir nelūkuriuojant, kas bus rytoj. |
|
13. Ilgais vakarais prie besikūrenančio laužo beganant akis po bribes žvaigždėtas pievas, jų sielos vis dėlto pajusdavo keistą trauką jų link. (Bar.) |
|
14. Tuos šventus jausmus kaip didžiausią lobį reikia saugot giliai šidyje, o ne išbarstyti kaip smulkius variokus tuščiais žodžiais ar beverčiais postringavimais. (Bar.) |
|
15. Ten arkliai pagirdyti, jiems pamesta po glėbelį šieno. (Bar.) |
|
16. Savo kunigaikščiui kariūnai rodė besąlygišką paklusnumą bei ištikimybę: ką jis įsakys, tą jie vykdys. (Bar.) |
|
17. Daug negaišdami, jie šoko ant arklių ir išjojo iš stovykos neatsigrįždami, už savo nugaros palikdami sumišusias moteris ir vaikus. (Bar.) |
|
18. Kol kas, kiek akis užmatė, plytėjo vien tik raudonų aguonų laukas, kuris neturėjo nei galo, nei krašto. (Bar.) |
|
19. Leistis į kelią, kuris ves per tamsias prūsų girias, galvotrūkčiais risis į nepažįstamas daubas, o po to vėl kils į pilkus kalvagūbrius, nebuvo be rizikos. (Bar.) |
|
20. Jis peržvelgė arčiau stovėjusių kariūnų veidus, tačiau šie jam nieko gera nežadėjo. (Bar.) |
|
21. Arkliai, uosdami orą iš tos pusės, kur kilo dūmas, ir žvairuodami į savo šeimininkus, tarsi norėjo paskyti, kad jie pirmiau už juos aptiko tai, ko ieškojo Brunonas. (Bar.) |
|
22. Kartais ir jiems iškildavo klausimas: argi tos nesuskaičiuojamos žvaigždžių bandos neturi jokio piemens. (Bar.) |
|
23. Visi girdėjo, kaip spragsi laužas, o kažkur netoliese papilyje loja šunelis. (Bar.) |
|
24. Kai žmogus nebemato savojo kelio, jo mintys paklysta rūkuose ir jis iš nevilties renkasi mirtį. (Bar.) |
|
25. Vyskupo Brunono tėvas po to ilgai sirgo ir, kaip man pats pasakojo, priėmė vienuolio apdarą. (Bar.) |
|
26. Jis reikalavo besąlygiško paklusnumo, o šito nieku gyvu neįmanoma išgauti per prievartą. (Bar.) |
|
27. Jaunėlis negalėjo skųstis, kad jam čia būtų trūkę valgymo ar gėrimo, tačiau jam, kaip ir tam miškiniam balandžiui, labiausiai trūko laisvės. (Bar.) |
|
28. Viena lapė, kažkaip neapsižiūrėjusi, matyt, iš miego pažadinta, laviruodama uodega, bėgiojo nuo vieno rąsto galo prie kito, norėdama kaip nors išgelbėti savo kailonius, bet rąstas lyg tyčia plaukė pačiu upės viduriu, nesiartindamas prie kranto. (Bar.) |
|
29. Nors diena jam niekados nebeišaušo, tačiau jis, ir aklas būdamas, praneš pasauliui, kas tuokart nutiko Lietuvos pasienyje. (Bar.) |
|
30. Moterys nori būti pastorėmis, bet arkivyskupas primygtinai reikalauja, kad būtų tik vyriškas elementas, kaip Biblijoje pasakyta. (LM) |