5Klausimas
Įrašykite praleistas raides.
Be galo įdomios tos vyresnijų paslaptys... |
Ir laikot uždaras duris didž s s? |
Ant tavo akinių rėmelių voras išdrso nuausti bandomj tinklą. |
Nenumaldomas gimtj namų ilgesys kankino kaip liga. |
Mes turime savo didj kunigaikštį. |
Kambarys buvo antrjme aukšte. |
Didž j kopa pamažėle slenka ekskursija. |
Po pietų vėl susitikome su senj dama. |
Tams jme kambarje prievaizdas ir dabar buvo neramus. |
Ir šventjų nagai į save riesti. |
Nuo senj gamyklos korpusų sklinda metalo žvangesys. |
Lynai nusileido akivarų bedugnėn, sukišo snukius į šiltą dumblą ilgjm miegui. |
Kisielius nemėgsta, kad pašaliniai klausytsi jo pokalbio su Jonu. |
Ką tada Eidintienė daryt? |
Atvirai šnekant, nemaniau, kad jis ryžtsi tokiam žygiui. |
Reikėt jam padėti, ypač iš matematikos. |
Ji po namus ir daržą krutėt, o tėvas irgi nesėdėt rankas sudėjęs. |
Žygio daina turi būti žvali, kad geriau įkvėpt. |
Atvažiav radome klebonijos kambarius jau pilnus svečių. |
Vėjelis pavargs užmigo, o medžių lapeliai nutil tarytum snaudžia. |
Žiūriu į pažįstamą rašyseną ant voko ir suglums tyliu. |
Čia, savuose rėžiuose, kiekvienas nori pasirodyti, ką gals, ką moks. |
Talkininkai paliko besėd po ąžuolu. |
Vargu ar kas ryžtsi važiuoti per senj medin tilt – jis visas jau senokai sutrešs. |
Vėliau Stasys pasakojo, kad visą kelią lijs lietus ir vėjas skverbsis pro brezento plyšius. |
Kaime pasklido žinia, kad ligonis jau visai silpnas, vos bekvėpuojs, krenkščs kraujais ir jau kartkartėmis žmogaus neatpažįsts. |
Tuoj po didžij švenčių mažoji visai pasikeitė. |
Abu uogautojai suklus įsmeigė į senį aks. |
Pašauktasis kažkodėl apsimetė jo negirds. |
Šiandien negalima skstis laimiki. |
Žal jame pagir stovi ąžuolas, kursai savo amžiumi, aukštyb ir platyb vis gir buvo pranoks. |
O ji ant suolelio po lang atsisėda ir žiūri į didj debes. |
Šyviui, kuris, matyt, vis amžių manė bėgios s pievoje, krims s žol, gyvens s dėl gražumo, – vis tai nepatiko. |
Pirms s tris paras alkis Kikilį kamavo labiausiai. |
Per tą savo blaškymsi galėjau likti be piet. |
Kai mudu pirm kart susitikome, man pasirodė, jog kažkada esame matsi. |
Auklėtojas atsigržė ir jų akys susitiko. |
Tau pavojus negrsia. |
Jūra, nesiskski, štai tau ir marti! |
Šienas dabar gerai džista . |
Vienas po kito gsta vaikų darželio langai. |
Baltas, bet ne sniegas, skstas, bet ne vanduo. (Pienas.) |
Siskim pasintinius pas magistrą. |
Ar jau sumokėjote visus moksčius? |
Aš nebedrstu lsti iš karklyno. |
Bailus ir lapo išsigsta, drsus ir vilko nebijo. |
Sėskis, keleivi, sėsk, nepažstamas brol. |
Užgsink ugnį, ir tau bus gera. |
Peilis aštrus – tikras skstuvo brolis. |
Prieš vėją nepapsi. |
Negržta kaimynas iš karo, atrodo, jau niekada negrš. |
Vaikas jau pavaduoja tėv. |
Debes balti laivai saul veža. |
Nebepažsta paukšteliai gimtj vietų. |
Važiuok į mišk rstų. |
Bailus per upel bijo šokti, kad nesušlapt, lieptu bijo eiti, kad nenukrist. |
Susėdom sprsti uždavinių. |
Ar negalėtum atnešti iš pievos tų geltonj žied? |
Juk jeigu Laima nebūt man atleidus, kaip aš būčiau drsus jai lsti į akis? |
Aš dėl tavs jau nerimaut pradėjau. |
Laivas priplaukė artyn ir man paėmė. |
Dėdė Steponas įgrsino laikyt liežuv už dant. |
Staiga išgirstu savo vard ir atsipeikėju iš susimstymo. |
Ar išskrido gandrai? Dar ne. Jų pulk pulkai susimetė į plač s s pievas. |