49Klausimas
Pažymėkite priešdėlėtus veiksmažodžius.
Nesitikėjau čia rasiąs tokius pušynus. Tikras Dzūkijos gabalėlis, lyg iš dangaus nukritęs vidury Žemaitijos. Smiltinga žemė vietom išgyvenusi tą pačią šaltų sausvėjų gadynę. Dėl to paviršius vėjų netgi sužarstytas į kopas. <...> Įėjus apsupo girios tyla, jaukuma, užsimiršo skubėjimas. O rūpėjo pabūti Žarėnuose. Čia buvau tikras įvykdysiąs savo seną ketinimą, susitiksiąs su mokytoju Jonu Jankausku. (Č. K.)
|
Tarp jų ir mokytojo portretas, nupieštas vaikų. Mokytojas visus devynerius savo darbo metus, kuriuos praleido gimtuosiuose Žarėnuose, skyrė tam, kad sužadintų širdyse grožio, kūrybos, svajonės pajautimą ir tuo užtikrintų užaugsiant geresnį žmogų. Viename savo rašinių J. Jankauskas kalbėjo apie tai, jog negerai šiurkščiai veikų piešinius taisyti, juo labiau perbraukti: „Mes negalime keisti vaiko minčių, negalime leisti, kad jis savo puikiąsias svajones ir vaizduočių sapnus užslėptų tamsiame kampe. Mokytojas turi suprasti, kad šis jaunas daigelis, kaip ir didelis žmogus, turi teisę būti kūrėju“. (Č. K.)
|
Seniausios žinios apie Tverų žemę, pilį yra iš XIII-XIV a. O jeigu Ipatijaus kronikose minimas „Tvirement“ reikštų Tverus, tai jų pradžia nusikeltų dar senyn. <...> Išsilaikė įdomus Tverų miestelio planas, senas urbanistinis derinys: bažnyčia su varpine, šalimais kapai. Bažnyčia Tveruose, kai kurių teigimu, stovi nuo 1614 m. Tačiau yra tvirtinimų, jog XVIII a. viduryje Tverų bažnyčia sudegė. Suprantama, ši irgi yra po kelių perstatymų. Tačiau įdomus, gal net senesnis nei bažnyčia, yra šventoriaus aptvaras su vartais, varpinė; būta (prisimenu) nemažai medinės skulptūros koplytėlėse, šventoriuje, pakelių statinėliuose. Maža kas iš tų laikų beliko. Ne vien laikas kaltas; ne kartą šiomis vietomis praslinko savanaudis ir piktavalis. Bažnyčioje išliko keletas vertingų dailės kūrinių. Užsimenama apie garsiuosius Tverų varpus (I pasaulinio karo metu vokiečių pagrobtus). (A. Sab.)
|
