Skaitmeninė mokymo priemonė lietuvių kalbai ir literatūrai 9-10
Atgal į sąrašą

Atgal į sąrašą Pranešti apie klaidą T Kirčiavimas / 71

71Klausimas

Perskaitykite tekstą laikydamiesi taisyklingos tarties ir kirčiavimo reikalavimų (galite įsirašyti į diktofoną ar telefoną, kad vėliau perklausytumėte). Palyginkite, kaip šį tekstą skaito diktorius. Įsivertinkite skaitymą (arba jus gali įvertinti draugai, mokytojas). Įsidėmėkite, kokių klaidų darėte. Stengdamiesi jų išvengti, tekstą perskaitykite dar kartą.

Miestiečiai išsivilko iš žemiškų apsiaustų. Tarsi šarvus nusimetė. Lūpos šypsojosi ir akys gaudė akis. Šitam žvilgsniavimuisi niekas neteikė daug reikšmės [...]. Miestas virto atošvaitų žaismu: asfaltas, namų stogai, lietvamzdžiai ir atbrailos žibėjo akinančiais išlydžiais. Seniai stoviniavo kvaitinančios šilumos prikupėjusiose tarpuvartėse, kretėjo jų iškvaršusios galvos drebinamos paranojiškų apmąstymų: kaukolių tremtyje dulėjo neišsakytos tiesos. Pasišiaušusios nuo išlietų ašarų druskos suragėjusiais ir spalvą praradusiais kietais blakstienų šeriukais mažėdamos ir blykšdamos dubo akys. Neperregimi žvilgsniai. Neįveikiama neįvertintųjų didybė.
Pro belapes šakas kaip pro rėtį žiro ryškūs spinduliai – tai buvo skaistus, žėrintis ir netvarus ankstyvo pavasario vitražas. Puošniai apsirengę žmonės atrodė tartum spalvoto stiklo gabaliukai, be tvarkos pabirę ir išsiblaškę, kurie kada nors bus surinkti ir suklijuoti į didžiulį paveikslą. Žėrės skaisčiai kaip brangakmeniai.