18Klausimas
Sukirčiuokite žodžius, kurių nurodyta kirčiuotė.
Rytojaus (1) dieną nuvedė mane A. Vienuolis (2) pas prof. Avižonį (1), kuris gyveno, rodos, Kęstučio (2) gatvėje (2), nedideliame (3b) mediniame (2) namelyje (2) kieme (4). Priėmimo (2) laukė daug žmonių (3). Kieme (4) ant suoliukų (2) sėdinėjo keli uniformuoti (1) studentai (2) ir puošnios (4) panelės (2), rankose (2) sklaidydami kažkokius (1) popierius (1). Vis žiopsojau į tuos studentus (2), bandžiau išgirsti, apie ką jie šnekučiuoja. Juk studentas (2) – tai ne gimnazistas (2)! Jis – dar tolimas (3a) mano idealas (2) <...>. Išrašytus akinius (3b) liepė nešioti ne tik skaitant ar rašant, bet visur ir visados. Man tai buvo didelė staigmena (3b): kurgi matyta, kad vaikas (4) nešiotų akinius (3b)?!.. Tik dėdė (2) nuramino, paaiškinęs, kad miestuose (2) akinius (3b) nešioja ir vaikai (4), kad greitai juos vaikai (4) nešiosią ir kaimuose (1), kai pakilsiąs visų žmonių (3) apšvietimas (2) ir gerbūvis (1). Akinius (3b) nešioti esanti netgi garbė (4): visi didieji ir garbingieji žmonės (3) juos nešioję; argi aš nematęs paveiksluose (1) akiniuotų Basanavičiaus (1), Maironio (1), Biliūno (1)! Jam, dėdei (2), irgi būt reikėję akinių (3b), bet jo akis (4) pataisę Kaukazo (2) kalnai (3), spindintys savo sniegynais (1) ir ir ledynais (1). Retas kas iš Kaukazo (2) gyventojų (1) nešiojąs akinius (3b)!
